Kelias

„Kelias –  nuo žodžio kilti“

Paskutiniu metu mokslininkų tarpe vis dažniau svarstoma tezė, kuri išminčiams jau seniausiai žinoma: žmogaus išorėje nėra jokios realybės, kurią galima būtų rasti ir ištirti kitaip, nei mūsų jutimo organų pagalba. Mokslas visada kalbėjo apie pasaulio suvokimą tik per tam tikrų dėsnių prizmę, nepriklausomą nuo tyrėjo savybių. Tačiau, kai fizikos, kvantinės mechanikos, psichologijos tyrimų proceso metu pradėjo ryškėti tyrimų rezultatų priklausomybė nuo paties tyrinėtojo savybių, įprastas tikrovės supratimas pradėjo keistis.

Dar prieš 20-30 metų atrodė, kad mokslo ir technikos progresas yra universalus ir visagalis. Kad pasaulis gali būti aprašytas tiksliais techniniais parametrais. Tačiau šiandien, kada sistemos krizė pasireiškia ne tik visuomeninėje – socialinėje, bet ir mokslo sferoje, mokslininkai bei politikai ieško būdo vis augančiam chaosui sukontroliuoti.

Klausimas “Kas yra realybė?” svarstomas ne tiktai kultiniame filme “Matrica”, bet ir fizikos, chemijos, biologijos laboratorijose. Daugelis mokslininkų jau linkę išklausyti bei sutikti su tuo, kad mūsų suvokiamas pasaulio vaizdas priklauso nuo mūsų, ir kad visa tai, ką mes suvokiame kaip realybę – tai tik mūsų savybių atspindys. Tikrovė yra ne ta, kuri priešais mus, ne ta, kuri egzistuoja mūsų išorėje. Ji visiškai priklausoma nuo mūsų savybių.

Bandymais ką nors išorėje keisti nepasieksim pasaulio harmonijos. Mes tai jau bandėme daryti tūkstantmečių bėgyje – vystėm, tobulinom, nagrinėjom – kol, galiausiai, priėjome visuotinę krizę. Karai tęsiasi, gamtinių bei humanitarinių katastrofų tik daugėja. Narkomanija, šeimų skyrybos, ekonominis bei socialinis nestabilumas, teroras – visa tai vienos grandinės sudedamosios dalys. Ir taip yra visai ne todėl, kad “toks yra pasaulis”. Pasauliniai įvykiai – tai tik mūsų vidinių savybių kopija, antspaudas, fokusas išorėje. Pakeisime savo savybes – pakeisime realybę.

Pakeisti savo savybes – čia nereiškia kad tapsime geresniais, pasieksime santarvės, ir bus tada visiems gerai. Ne. Pakeisti savo savybes – reiškia rasti pusiausvyrą su bendruoju gamtos dėsniu, ir tai vienintelė valios laisvė, kuri mums yra palikta. Kas gi tai per dėsnis? Kokios jo savybės? Kokiu gi būdu savo savybėmis galima jį išreikšti? Būtent į šiuos klausimus, visų pirma, reikia rasti atsakymus. Ir tada nereikės klausti, kodėl mums blogai, kodėl gyvenimas neteisingas ir nereikės ieškoti kaltų. Tada mes suvoksime kad tiktai mūsų kaltė yra ta, kad nevykdome savo funkcijos – siekti harmonijos savyje ir pasaulyje.

Kaip tai beatrodytu paradoksalu – nereikia stengtis pakeisti pasaulio, reikia keisti save. Kito kelio krizei įveikti nėra.

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Tikrovės suvokimas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s