Kaip „pasigaminti“ nuolatinį džiaugsmą?

Visi norime džiaugtis gyvenimu, kiekviena diena, kiekviena jo akimirka, bet nežinia kodėl neišeina. Kodėl? Kodėl džiaugsmas toks retas mūsų gyvenime, jog net trumpos poilsio nuo visų gyvenimo vargų akimirkos mums atrodo džiaugsmingos? Ar iš tikrųjų gamta tokia žiauri ir pasmerkė mus amžinam vargui, vedančiam į tamsą, nebūtį?

Pažvelkime į situaciją kitaip. Gyvenime, norėdami ką nors įgyti, iš pradžių turime susipažinti su geidžiamu objektu, sužinoti jo šeimininką, o jau tada rasti sprendimą, kelią pas jį. Ar klausiame savęs, kas yra džiaugsmas, kodėl ir kaip jis reiškiasi, ar norime jį pažinti, ar tik laukiame jo kaip kokio laimingo loterijos bilieto?

Kas yra džiaugsmo šaltinis? Jei kalbėtume apie egoistinį džiaugsmą, tai jo pagrindas – noras patirti malonumą. Malonumo objektai priklauso nuo žmogaus išsivystymo lygio: vaikas džiaugiasi kai jam ką nors duodi ir verkia kai atimi, suaugęs žmogus gali jausti džiaugsmą gerai ar blogai elgdamasis. Pavogiau ir manęs nepagavo – džiaugiuosi, padariau gera kitam ir visi apie  tai sužinojo – taip pat.

Viskas priklauso nuo to, kas žmogų džiugina. O džiaugsmą visuomet sukelia mūsų egoistinių norų tenkinimas. Pagrindiniai mūsų pasitenkinimo objektai yra maistas, seksas, pinigai, valdžia bei žinios. Tik problema ta, kad mes negalime tuo pasitenkinti, tapti džiaugsmo šeimininkais – galime tik patirti malonumą, o ne (pastoviai) jausti jį. Kodėl?

Malonumo šaltinis, siekiantis patenkinti mūsų norą, – tai pliusas, o noras – minusas. Pliusas, susidurdamas su minusu, sukelia trumpąjį jungimą. Vadinasi, kai tik aš prisiliečiu prie malonumo šaltinio, jis sušvyti ir blėsta – dingsta.

Technikoje yra ir kita pliuso ir minuso jungimo forma – per varžą (rezistorių). Vietoje to, kad, norėdamas patenkinti savo norą, jausti malonumą,  jungčiau pliusą su minusu (norą su jo šaltiniu) tiesiogiai, aš galiu formuoti tarp jų varžą, pasipriešinimą: kokiu tikslu aš tai darau, kam tai tarnaus ir pan.

Pliuso ir minuso, noro ir malonumo sujungimas per varžą jau gali egzistuoti neanuliuodami vienas kito, o būti efektyvus, pastovus, nuolat gyvuojantis. Bet kas ta varža, kaip ją sukurti? Žinome, kad didžiausią pasipriešinimą sukuria ne savo norų tenkinimas…

(Straipsnis paruoštas pagal filosofijos mokslų daktaro Michaelio Laitmano paskaitų medžiagą)

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Psichologija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s