Pasimokykime iš grybų

Hokaido universiteto (Japonija) biologas ir fizikas profesorius T. Nakagaki atskleidė pasauliui nuostabią grybų savybę: jie artimi gyvūnų pasauliui, jų elgsena panaši į sąmoningą, o ne instinktyvią.

Grybai gali sukurti optimalų komunikacijų tinklą tarp numatytų mazgų geriau ir greičiau už specialistus. Grybai lengvai atkartojo Tokijo geležinkelio tinklo, Anglijos bei Ispanijos geležinkelio tinklų, JAV transporto komunikacijų schemas.

Taigi kyla klausimas: jeigu grybai yra toks sudėtingas ir protingas organizmas, tai kur yra jų protas? Kur renkami duomenys ir priimami sprendimai?

Tai primena klausimą „kas valdo pasaulį?“ Žmonės linkę ieškoti operacinės sistemos – tam tikros centrinės sankryžos, į kurią viskas sueina ir iš kurios viskas išeina. Matyt, mes genetiškai užprogramuoti ieškoti sprendimus priimančio valdytojo. Biologijos ir fizikos pasaulyje, kaip ir daugelyje kitų sričių, viskas vyksta kitaip. Ar turi smegenis internetas? O protaujama skruzdėlynuose ir bičių aviliuose? Kas valdo tūkstančius pėsčiųjų Niujorko gatvėse? Kur priimami sprendimai?

Pastarąjį dešimtmetį atliekami gyvūnų bandų, vabzdžių spiečių, žuvų pulkų bei pėsčiųjų sausakimšuose šaligatviuose darnaus elgesio tyrimai. Visos šios grupės demonstruoja darnų, beveik kaip vieno gyvo organizmo elgesį, nepaisant bendros koordinacijos, ketinimų ar taisyklių juose nebuvimo. Šis reiškinys tapo „masių išminties“ teorijos pagrindu, kuri aiškina, kad daugybės atskirų atsakymų vidurkis žymiai tikslesnis ir gilesnis nei vieno specialisto atsakymas.

Pagal šią teoriją bei jos gamtinius analogus, „masių išmintis“, arba „bandos protas“, – tai intelektas, kurį galima priskirti paties tinklo struktūrai, o ne tam tikriems jį formuojantiems protams ar sąmonėms. Žuvų, iš kurių kiekviena efektyviausiu būdu bando pabėgti nuo kitos plėšrios žuvies, žmonių Niujorko gatvėse, kurie tik bando pažvelgti per priešais einančiojo petį, ir netgi futbolo aistruolių, kiekvienas iš kurių džiaugiasi įvarčiu savaip, bendras instinktų rinkinys sudaro kažką panašaus į orkestro darną, pasižyminčią tikslumu ir galia.

Grybų pasaulyje veikia toks pats mechanizmas. Biologijos mokslas sako, kad kiekviena grybienos gyslelė iš aplinkos gauna tikslius cheminius signalus, nurodančius, kur jai reikia judėti ir ko vengti. Šių signalų suma sudaro tam tikrą sprendimų priėmimo sistemą. Kitaip sakant, grybo intelektas yra tinklas. Prie to pridėkite milijonus evoliucijos metų ir padauginkite iš šimto tūkstančių įvairiausių rūšių –gausime kažką, kas turėtų būti pakankamai protinga.

Remdamiesi šiuo pavyzdžiu galime įsivaizduoti, kad, sutvarkę savo tarpusavio ryšius, išryškėjusią jų egoistinę formą pavertę tarpusavio santarvės ir pasitikėjimo forma, nutiesime aukštesnio proto lygmens tinklą. Tuomet atsivers aukštesnės kokybės realybė (aukštesnis pasaulis), pripildyta aukštesnio proto. Vienydamiesi iš šio tinklo gauname naujų, bendrų norų (jausmų) ir proto (minčių). Tokiu būdu (per savybių panašumą) susiliejame su aukštesniu gamtos lygmeniu, įgydami amžino, tobulo gyvenimo pajutimą. Tada išryškėja, kad tai ir yra mūsų raidai skirtas gamtos tikslas, kuris buvo paslėptas tik dėl vienintelės priežasties – jis duotas mums pažinti (įgyti), o pažinti galima tik iš priešingybės, kai iš negatyvo išgaunamas pozityvas.

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s