Išvirkščias pasaulis

Džordžas M. Stretonas 1987 metais, Kalifornijos universitete, pirmą kartą atliko eksperimentą su vaizdą apverčiančiais akiniais. Tokių eksperimentų metu grupė savanorių užsideda specialius vaizdą apverčiančius akinius, kuriuos turi nešioti visą savaitę, matydami apverstą pasaulį. Tačiau po savaitės organizmas suprata apgaulę ir bandomieji netgi su akiniais vėl pradeda matyti normalų vaizdą. O akinius nuėmus, eksperimento dalyviai vėl, bet jau plika akimi, visą savaitę mato apverstą pasaulį.

Šiuo metu aukštasis mokslas atskleidžia dar daugiau – jog mes matome ne tik apverstą, bet ir išvirkščią vaizdą. Tai reiškia, kad mūsų matoma realybė iš tiesų yra ne išorėje, o viduje. Vadinasi mes pastoviai stebime pačius save. Ir būtent tai yra tikroji realybė. Kaip man ją pamatyti?

Visų pirma aš turiu pastebėti ir suvokti, kad visa mano realybė pagrįsta mano noru! Ir jeigu aš noriu pamatyti tikrąją realybę, aš neturiu kreipti dėmesio į nieką daugiau, kaip į tai, kas, tarytum, vyksta mano noro išorėje, kurioje mūsų manymu šitas „kino filmas“ sukasi.

Kaip visiems skirta suaugti atliekant tam tikrus veiksmus, taip ir čia mums teks pakovoti ir pamažu, vėl ir vėl įsitikinti tuo, jog tai vyksta mūsų norų viduje. Tai neanuliuoja tikrovės, nes noras ir yra  tikrovė.  Viskas, su kuo man tenka susidurti, kas vyksta aplink mane – tai irgi norai, tam tikru būdu sugrupuotos jėgos – norų mozaika.

Kodėl, žiūrėdami į kompiuterio ekraną negalvojame, kad viduje sėdi kažkokios figūros? Todėl, kad žinome, jog tai elektrinės jėgos formuoja vaizdus ekrane. O mūsų pasaulio atžvilgiu mes šito nesuvokiame, nes nematome mūsų viduje esančio ekrano. Ir todėl mums atrodo, kad mūsų matomas pasaulis yra išorėje.

Žinoma, iš pradžių tai atrodo nerealu, bet jeigu mes apie tai pradėsime galvoti, tam tikru būdu stengsimės tai suvokti, tai pamažu taps realu. Mes artėsime prie teisingo suvokimo, teisingo matymo. Pamatysime, kad viskas vyksta mūsų viduje. Kam to reikia? Tai padės mums suprasti, kad visa mūsų tariama aplinka su visa jos negyvaja gamta, augalija, gyvunija ir, galiausiai, žmonija – tai mes patys, vieninteliai, kuriuos iš tiesų mylime, o meilė taiso pasaulį.

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s