Kada tapsime savimi?

Paveikslėlis

Savimi esame visada ir būsime visada – niekas šito neatims, tai neįmanoma, kaip ir neįmanomi du vienodi pirštų antspaudai. Klausimą kelčiau “Kada būsime savo tobulumo viršūnėje?”.

Pažiūrėkime kaip auga vaikai: vystymosi pradžioje jie patys negali pasirūpinti nei savimi, nei kitais – visi turi rūpintis jais. Vėliau jie išmoksta pasirūpinti savimi, o dar vėliau ir kitais, ir kuo geriau išmoksta pasirūpinti kitais – tuo tvirtesnę poziciją užima visuomenėje.

Mūsų vidinio “Aš” raida atrodo panašiai: pradžioje esame patalpinti į visiškai egoistinę poziciją, kuri leidžia rūpintis tik savimi ir dėl to matyti tik kelis procentus tikrovės, nes visa likusioji – paslėpta kituose.  Yra riba, kai žmogaus “Aš” nebetenkina šita ribota pozicija ir spaudžia jį išsiveržti. Tada ateina laikas žmogui rasti kaip savojo “Aš” dėmesį nukreipti nuo savęs į išorę, į ryšį su kitais, gyvenimą kituose, ne savo, o kitų norais. Tokiu būdu, mūsų “Aš” palaipsniui integruojasi į Žmonijos “Mes” ir taip artėjame prie savo tobulojo “Aš”, atverdami vis didesnę ir didesnę dalį realybės, paslėptos mūsų tarpusavio ryšiuose.

Vincas Andriušis

Reklama

5 Komentaras

Filed under Psichologija, Visuomenė

5 responses to “Kada tapsime savimi?

  1. Gilinantis į čia išsakytas mintis, verta būtų dar pasvarstyti: o kas gi yra tas “AŠ” ? Ko gero žmogus nėra vien tik fizinis kūnas? Žiūrėdamas į veidrodį žmogus lyg ir mato save ir ta visuma kurią jis mato lyg ir yra tas jo “AŠ”. Tačiau jei iš žmogaus matomos visumos atimti drabužius ir nuskusti visus plaukus, jis veidrodyje jau matys kitą vaizdą. Tačiau ko gero jis vistiek liks savimi ir nuo to jo “AŠ” nepasikeis?

    • Savąjį „Aš“ jaučiame ne per kūną, jo nėra kūne. Kūnas miršta, gimsta, gyvena… Galima keisti jo organus, prarasti sąmonę ir vėl atgauti…Gali jis būti, gali jo nebūti… – dėl to mūsų „Aš“ nesikeičia – jo nėra kūne, jis nesusijęs su atomais ar molekulėmis… Galime tai vadinti dvasine substancija, ar energetine – nesvarbu. Tai stebėtojas, kuris nepriklauso mūsų kūnui.

      • Tokiu atveju mūsų dar laukia ilgas kelias… tampant savimi… Ilgas pažinimo kelias stengiantis suvokti mus supančią aplinką bei save ir savo vaidmenį pasulyje. Tam mums dar reikia daug tobulėti, ieškoti, tyrinėti?

  2. Ieškoti, studijuoti, tobulėti – veda trumpo kelio link. Ilgas kelias – būti pasyviam.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s