Apie pasaulio pažinimą

reality illusion

Pagrindinė mintis…

       ” Pradedu nuo to, kad mūsų supratimas apie pasaulį, kuriame gyvename, iš esmės nėra tobulas, nes patys esame to pasaulio, kurį norime suprasti, dalis. Gali būti ir kitų faktorių, trukdančių mums įgyti žinių apie pasaulį, tačiau suvokimas, jog esame to dalis, tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, siekiant suprasti žmogaus prigimtį.
Netobulas tikrovės supratimas atsiskleidžia dviem būdais: iš vienos pusės, žmonės stengiasi suprasti pasaulį, kuriame gyvena… Iš kitos pusės, jie stengiasi pakeisti pasaulį jiems tinkama linkme… Jei būtų įmanoma šias dvi funkcijas atsieti vieną nuo kitos, jos puikiausiai tarnautų savo tikslams… Ir iš tikrųjų ši prielaida ypač pastebima ekonomikos teorijoje. Tačiau ji nėra patvirtinta… ”

Taip… sutinku, kad šiuo išryškinami gan svarbūs faktoriai, tačiau mąstantis žmogus neturėtų tuo apsiriboti, nes galima tyrimams (supratimo bei suvokimo gilinimui) taikyti atskyrimo , bei atribojimo metodą, o galima taikyti ir „kompleksinės analizės“ metodologiją…

(cituojama ištrauka iš knygos George Soros „Naujoji finansų paradigma“; http://www.patogupirkti.lt/knyga/Naujoji-finansu-paradigma.html)

Iš puslapio – http://matutis.eu/pagrindine-mintis/comment-page-1/#comment-62310

Mano komentaras:

Vincas Andriušis

  • Mokiniams sakau taip: “Įsivaizduokite, kad pasaulis būtų sukurtas atvirkščiai ir galutinis tikslas būtų absoliuti tamsa, gimtumėme su absoliučiu žinojimu ir reikėtų jį paversti absoliučiu nežinojimu – tam irgi būtų reikalingos ne mažesnės pastangos”. Tai kad yra atvirkščiai, kad gimstame kaip akli kačiukai ir gyvendami daugiau ar mažiau suprantame, pajaučiame, atskleidžiame pasaulio, rodo, kad gamtos tikslas nukreiptas absoliučios šviesos, tobulumo kryptimi, t.y. iš netobulumo į tobulumą, o ne atvirkščiai ir “šviesos privalumai pasireiškia tamsoje”. Galima plaukti pasroviui, galima prieš, galima irkluoti, galima neirkluoti, galima irkluoti vienam, galima kartu, grupėje – visa tai lemia gamtos numatyto proceso spartą ir pagreitį.
    Netobulo tikrovės supratimo supratimas  – jau yra būtinas žingsnis supratimo link. Pastangos pakeisti pasaulį, kuriame gyvename, – kaip irklavimas prieš srovę, ar kova su vėjo malūnais. Kam skirta ką pažinti – ar gamtai mus, ar mums gamtą? Sutinkantiems su antru atveju turi tapti aišku, kad tikrasis pasaulis yra nuo mūsų paslėptas tam, kad mes jį atskleistume. Kokiu būdu jis paslėptas nuo mūsų? Labai paprastai – savybių neatitikimu, panašiai kaip radio bangos nuo radio imtuvo išorinio ir vidinio dažnio neatitikimu – savybių panašumo dėsnio pagalba. Todėl eiti tobulo tikrovės supratimo link reiškia keisti save, o ne pasaulį.
    Ar galime pažinti pasaulį, kuriame gyvename? Panašiai skambėtų klausimas “ar galime save pakelti už ausų?”. Kur žmogaus norai – ten ir jo mintys, ten ir pats žmogus, ten jis ir gyvena. Galima sakyti, kad mes matome pasaulį tokį, kokį norime ir nereikalingas kompiuteris, kuris rodytų mums visas mūsų mintis, nes tokie jau esame. Norint atskleisti, pažinti aukštesnės kokybės pasaulį reikia ir savo norais pakilti aukščiau. Pakopos, kurioje gyvename pažinti negalime būdami tame pačiame lygmenyje – turime pakilti aukščiau. Kas yra tas liftas? – mūsų tarpusavio ryšiai.

Reklama

3 Komentaras

Filed under Komentarai

3 responses to “Apie pasaulio pažinimą

  1. Tomas

    Vincai, o kaip jums sekasi tarpusavio ryšiuose su aplinkiniais žmonėmis? Jūs tikriausiai mylimas visų ir niekuomet nenuobodžiaujate, nes tokio šviesaus žmogaus dar reikia paieškoti.

    • Už “už šviesų žmogų”, nors ir jaučiu ironiją, bet vis teik ačiū. Ryšiuose su kitais žmonėmis sekasi tikrai ne lengviau nei jums ir užduotis šiame darbe gerokai sunkesnė, nei būti mylimam, o išmokti mylėti net ir nemylimam. Bet koks darbas tik pradėtas išryškina pasipriešinimo jėgas – šiuo aspektu sekasi tikrai visai neblogai 🙂

  2. “…Kur žmogaus norai – ten ir jo mintys, ten ir pats žmogus, ten jis ir gyvena…”

    Taip ir yra. Pvz., Kristus moke, kad pakanka geidulingai pazvelgti i moteri- ir tu jau su ja paleistuvavai. Nesvarbu, kad tik mintyse (kol kas), kadangi musu mintys gali musu nunesti ojojoj kaip toli- galime net nepajusti, kaip jau darome tai, apie tai ka galvojame…
    Sory tik, kad gal kiek ne i Jusu tema,,, 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s