Vaistai nuo depresijos – visuomenės rankose

Paveikslėlis

„Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.

Antuanas de Sent Egziuperi

Jeigu XX a psichologai buvo pavadinę baimių amžiumi, tai vos teprasidėjęs XXI a. jau yra vadinamas depresijos amžiumi. Žmonės pavargo bijoti ekstremistų, teroristų, gamtos kataklizmų, krizių, atominio karo, pasaulio pabaigos… Visos šios baimės nugrimzdo į tylią depresiją, vis sparčiau pildančią farmacijos įmonių sąskaitas.

Norint tuo įsitikinti, tereikia atidžiau pažvelgti į vaistinių lentynas: daugiau nei pusė pasaulyje dabar gaminamų vaistų – tai antidepresantai ir psichotropiniai preparatai. Reikia nepamiršti, kad dar daug yra tokių žmonių, kurie gydosi savomis priemonėmis, o tai paprastai būna narkotikai.

Statistika įspūdinga: nedarbingais dėl depresijos pasaulyje per metus tampa 200 milijonų specialistų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, depresijos sukeltų invalidumo atvejų skaičius yra pats didžiausias. Prognozuojama, kad depresija bus dažniausia ankstyvos mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Pagal statistiką depresija kankina apie 15 proc. daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų. Klinikine depresija sergančių vaikų skaičius per metus išauga 23 proc.! Tai tik oficiali statistika.

Be to, ši liga plinta kaip epidemija, t. y. iš žmogaus žmogui persiduoda kaip infekcija. Depresijai charakteringas žmogaus mąstymo būdas, kurio pagrindas – egocentrizmas, plinta aplinkiniams ir persiduoda ne tik žmonėms, o ir kitiems gamtos lygmenims, integraliai tarpusavyje susijusiems ir visiškai priklausomiems nuo žmogaus, o ne atvirkščiai. Pastaruoju metu vis daugiau naminių gyvūnų serga depresija, kurią jiems perduoda jų šeimininkai.

Tyrimai rodo, kad žmogaus kognityvinis pažeidžiamumas priklauso nuo jį supančios aplinkos. Kadangi visi esame susiję visuotiniu ryšių tinklu ne tik tarpusavyje, bet ir su visu negyvuoju, augaliniu bei gyvūnų pasauliu, tai būtent mes užkrečiame pasaulį savo emocijomis. Depresija, kaip ir visas kitas mums per šiuos ryšius sugrįžtantis poveikis aplinkai, sklinda mums nematomomis „virusinėmis“ bangomis.

Kokia esminė depresijos priežastis? Norą pavadinkime materija, o jo užpildymą – šviesa. Mūsų visų norų bendras vardiklis – siekis patirti malonumą. Į savo egoistinius norus mes gauname tik mikroskopiškai mažus šviesos kiekius. Šią porciją gauname tik pirminiame kontakte su malonumo objektu, tam tikra noro išorine forma, nes po to neišvengiamai pats užpildymas anuliuoja norą – malonumo jutimo pagrindą. Kai noras išauga, o jo gaunamos dozės lieka tokios pačios, kyla depresija, o mūsų norai vis auga. Savo egoistinio noro formoje mes negalime patirti daugiau, nei tokiam procese įmanomos minimalios šviesos dozės. Padidinti šią šviesos porciją galima tik per pozityvius ryšius su kitais ir atitinkamu ketinimu.

Vis daugiau tyrimų rodo ir vis daugiau psichologų pritaria, kad tik „sveikame“ kolektyve, aplinkoje, visuomenėje žmogus gali pajusti laimę, o tai reiškia, kad ji priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšių pozityvumo ir bendro mūsų nusiteikimo laimei. Vadinasi, gydyti reikia ne atskirą žmogų, o socialinius tarpusavio santykius, mūsų tarpusavio ryšius. Depresija išnyks tik visuomenėje sukūrus šiltų santykių, pasitikėjimo ir pozityvumo atmosferą. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, tad vaistai nuo depresijos – mūsų rankose.

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s