Gėdos kontrolė

ShameHands

Gėdos jausmas visomis savo formomis reguliuoja visus mūsų veiksmus.

Mes nepakankamai vertiname gėdos ir išdidumo jausmą. Gėdos jausmas pirmykštėje bendruomenėje, kai žmogus buvo visų matomas, atliko pagrindinį ir pakankamą žmogaus veiksmus kontroliuojantį vaidmenį. Visuomenei išaugus individas nebegalėjo nuolatos būti visų akyse, jo veiksmų nebekontroliavo bendruomenės priežiūra, ir individualūs interesai ėmė konfliktuoti su visuomenės gerove.

Pusiausvyra tarp individualių ir kolektyvinių interesų reikalauja tokio jausmo kaip gėda. Gėda – tai negatyvi emocija, kylanti dėl netinkamos sąveikos su aplinkiniais, ji reguliuoja žmogaus elgesį visuomenėje ir įspėja apie galimą bausmę. Tai nėra kaltės jausmas, nes kaltę riboja tie standartai, kuriuos prisiima pats individas, o gėda kyla dėl kolektyve priimtų standartų nesilaikymo, ir, skirtingai nei kaltė, funkcionuoja tik kitų žmonių atžvilgiu. Puikiai žinome, kad darydami visuomenei nepriimtinus veiksmus, pavyzdžiui, vogdami, nejusime gėdos, jei nebūsime pagauti.

Kuo kolektyviškesnė ir atviresnė visuomenė, tuo palankesnė terpė gėdos jausmui atlikti savo vaidmenį. Gėda reikalauja laikytis kolektyvinių standartų, kuriuos pažeidus gresia bausmė, ir nebūtinai fizinė, kurios baimė susijusi su kitais faktoriais – skausmu, izoliavimu, bet pats gėdos jausmas žmogui gali būti toks skausmingas, kad veikia kaip bausmė.

Išaugusios individualistinės visuomenės atitolo nuo gėdos valdomos bausmės sistemos, kurią pakeitė policinė teisinė sistema. Skiriamos bausmės tapo kaltės jausmo nuraminimo priemonėmis, o gėdos jausmas dėl žmonių susvetimėjimo tapo mažai veiksmingas.

Jeigu aplinka žmogui nėra svarbi, tai jis jos nejaučia, ji tarytum jam neegzistuoja, todėl gėdos jausmas gali būti efektyvus tik žmogų veikiant jam artimo, jo vertinamo kolektyvo vertybėms, esant artimam ryšiui, betarpiškam bendravimui, tiesioginiam kontaktui su aplinkiniais. Todėl ugdymui svarbiausia mokėti sukurti tokią aplinką, kurią individas jaustų kaip save, jaustųsi neatskiriama jos dalis, atviras jai. Tada nereikėtų bausmių – žmogaus elgesį kontroliuotų natūralus gėdos jausmas.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s