Žmogaus egoizmui reikalinga atsvara

congress-heart

„Didžiausias kalėjimas – mūsų mastymas, esantis visiško egoizmo valdžioje.“

Pažvelgę į gamtą matome, kad visiems gamtos lygmenims būdingas vienas siekis – pusiausvyros siekis, kurį galima pavadinti noru patirti pusiausvyros teikiamą malonumą. Pusiausvyros būsenos siekis – esminė gamtos funkcija, stebima visoje gamtos įvairovėje, kuri yra vienintelė judėjimo priežastis.

Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta šią gamtos programos funkciją vykdo automatiškai, neturėdama pasirinkimo. Akmuo tiesiausiu keliu krenta ant žemės, kurioje randa atramos reakcijos ir sunkio jėgos pusiausvyrą, augalai moka pasidalinti teritoriją taip, kad joje augtų tai aplinkai visos reikalingos rūšys, reikalingomis proporcijomis, pasisotinęs liūtas ilsisi saulės atokaitoje net ir supamas tūkstančio antilopių, nesiekdamas jų prisipjauti vien tik tam, kad jaustų pranašumą prieš kaimyną. Kiekvienas gyvūnas tenkinasi savo šeima, jai pakankama teritorija, natūralių būtinųjų poreikių sąlygojamais apribojimais. Todėl šiems lygmenims nebūdinga griaunančioji jėga.

Tačiau žmogiškajame lygmenyje poreikių smailė staiga pašoka virš būtinybės ribos. Žmogui jau nesvarbu ką jis turi, ar turi pakankamai savo normalaus gyvenimo poreikiams tenkinti, jam jau svarbu ką ir kiek turi savo artimųjų atžvilgiu, svarbu vyrauti, turėti daugiau ir geriau už kitus. Šis poreikių „viršsvoris“ žmoguje veikia kaip neigiama, griaunanti jėga visos aplinkos ir paties žmogaus atžvilgiu. Be to, ji auga, o su ja kartu ir tendencija viską aplinkui naikinti tik tam, kad būtų gerai tik man, kad bet kokia kaina vyrautų mano „Aš“.

Žmogui iš prigimties neduota gėrio jėga, nebūdingas vienybės siekis, išskyrus egoistinę vienybę, skirtą kolektyviai nugalėti kitą kolektyvą, būti pranašesniems, viešpatauti kitiems. Žmogus visada siekia asmeninės naudos, asmeninės sėkmės kitų sąskaita, net jei tai būtų jų gyvybės kaina.

Gamtoje rūšys, skirtingai nuo žmogaus, neturi egoistinių pretenzijų viena kitai, ir nors minta kitomis rūšimis, bet tik tek, kiek tai reikalauja natūrali gyvenimo būtinybe, ir ne daugiau, nėra naikinimo dėl neapykantos ir panašiai. Tačiau žmogaus perteklinis ego nerimsta ne tik kol kitiems geriau, bet ir kol jam nėra geriau už visus – jis nori kad būtu gerai tik jam.

Jį graužia pavydas, aistra, puikybė, neapykanta, valdžios troškimas – negatyvi individuali jėga. Negatyvi todėl, kad ji skatina tarpusavio konfrontaciją – jau ne dėl duonos kasdieninės, ne dėl gyvenimui reikalingos būtinybės, kaip gyvūnų pasaulyje.

Ši jėga niekuo neribota. Kiekvienas norėtų kad kiti tarnautų tik jam, ir jeigu šią savybę matome tik kituose, tai tik dėl to, kad ji reiškia pretenzijas esantiems arčiau šio troškimo realizacijos, turintiems daugiau turto, valdžios, žinių. Egoizmo pretenzijos panašios į priekyje bėgantį vagį, šaukiantį „Laikykite vagį !”, kad niekas nesuprastų kas yra tikrasis vagis. Matome, kad garsiausiai skundžiasi kaltieji.

Matant visa tai, kyla natūralus klausimas, nejaugi Gamta, sutverdama žmogų paskutinį, talpinantį savyje visus jam paruoštus gamtos lygmenis, suklydo, pritrūko jai meistriškumo, išmanymo, žinių. Ar logiška taip galvoti apie aukščiausią, visą realybę kuriančią ir valdančią Gamtos jėgą? O jeigu ne, tai kuo kaltas drabužis, kurį tokį pasiuvo siuvėjas? Kodėl gaunasi taip, kad aukščiausiame gamtos lygmenyje atsiranda ypatinga būtybė – šio pasaulio žmogus, kuriame progresuoja vien negatyvi jėga, ir kam ji tada skirta?

Skirtingai nuo gyvūnų, mes neturime įgimtos pozityvios jėgos, kuri ribotų mūsų egoizmą. Kita vertus, žmogui skirta visko išmokti pačiam: išmokti vaikščioti, kalbėti, rengtis, gaminti maistą, dirbti, žaisti, bendrauti, ir t.t. Pozityvią jėgą, kuri galėtų riboti ir atsverti įgimtą negatyvią, žmogui taip pat palikta pasidaryti pačiam.

Tą beprotišką „Gauso varpo“ pasvyrimą į kairę, į negatyvią – atskirties pusę, turime išmokti kompensuoti pozityvia, vienijimosi, vienybės jėga. Tai nereiškia kad turime naikinti mums duotą prigimtinę egoizmo jėgą, mums reikalinga būtent pusiausvyra – neturi būti disbalanso nei į vieną, nei į kitą pusę.

Gamtos jėgų veikimas, jų raida Visatoje, Žemėje, visada nukreipta į pusiausvyros siekį, liudija, kad mums trūksta pozityvios vienijančios jėgos, kurią, sąmoningais savo veiksmais, pastangomis, turime sužadinti, generuoti patys. Mano norams, protui, pajutimui reikalinga atsvara, papildymas, kompensacija – pasekmė reikalauja ryšio su priežastimi.

Todėl pirmiausia reikia ištaisyti mūsų požiūrį, elgseną, mūsų širdį, esančią visiško egoizmo valdžioje. Ją reikia papildyti gerąja dalimi, turime ištaisyti savo mastymą, elgesio kriterijus, požiūrį į dalykus, visus, kuriuos jaučiame, visus, į kuriuos reaguojame.

Paradoksas yra tas, kad neribotas egoizmas mus uždaro nuo gamtos pajutimo, ir dėl to jaučiame tik minimalią realybės dalelę, esame nuolatos uždaryti savo egoistiniame požiūryje į gyvenimą, išorėje nieko nesuvokiame, į viską žiūrime per asmeninės naudos prizmę, o egoizmo pažabojimas pozityvia, mus vienijančia jėga – atvirkščiai, atskleidžia mums į begalybę besidriekiančius paslėptos nuo mūsų realybės horizontus.

Tik išėję į išorę, išsivadavę iš egoizmo gniaužtų, galime pamatyti neiškraipytą gamtos vaizdą, pajusti visą pasaulį, kuris visas skirtas mums, mūsų pažinimui, brandai, tobulumui, pamatyti kas vyksta už penkių jutimo organų ribų, kitapus jutimo organus praplečiančių prietaisų riboto diapazono – pajusti Gamtą tokią, kokia Ji yra.

Tai skirta mums, tam esame gimę, ir turėsime šito, anksčiau ar vėliau, pasiekti visi, bet galimi du keliai: padaryti tai sąmoningai, prasmingai ir žaismingai – einant šviesos keliu, arba „gamtos lazdų“ varomiems, patiriant visas įmanomas katastrofas, blogybes, kančias – einant kančios keliu. Tai palikta mūsų pasirinkimo laisvei.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s