Kas pakeis religiją?

1f3ff3f8f09a3d5d5444eae94195023e6a7df6c6

Kodėl mes tikime Dievą arba dievus? Arba netikime, kas taip pat yra tam tikras tikėjimo aspektas? Kodėl žmonės iš viso turi viziją apie kažkokį aukštesnįjį protą, aukštesnę sąmonę, jėgą, kuri egzistuoja už mūsų matavimo ribų ir kuriai kažkodėl turėtų rūpėti, kaip mes gyvename, elgiamės, bendraujame ir visa kita?

Daugelis mokslininkų pranašavo, kad, mums vis geriau suprantant gamtą ir jos dėsnius, religija išnyks. Nors tikinčių žmonių kol kas daugiau ne netikinčių, o ir tarp mokslininkų, operuojančių žiniomis ir sudėtingomis loginėmis sąvokomis, tikinčių Dievą tarytum kokį Kalėdų Senelį yra nemažai.

Šiandien sociologai ir psichologai mano, kad tokia mūsų prigimtis: tikėjimas mums yra gyvybiškai svarbus, kaip bazinis poreikis, kylantis iš noro nuslopinti mirties baimę, juk „apkasuose ateistų nebūna“. Kita svarbi funkcija – kompensuoti neįgyvendintus norus, kurių veikimo mechanizmą gerai atskleidžia visiems žinoma pasaka „Žvejys ir auksinė žuvelė“.

Religija gali mums kompensuoti tai, ką norėtume pasiekti. Psichologų nuomone, ji tenkina 16 mūsų asmenybę formuojančių ir dėl skirtingų proporcijų rinkinio asmenybės unikalumą lemiančių bazinių poreikių: valdžios, nepriklausomybės, žingeidumo, pripažinimo, tvarkos, ekonomikos, garbės, idealizmo, bendravimo, šeimos, padėties visuomenėje, keršto, meilės santykių, maitinimosi, fizinių pratimų ir ramybės.

Religijos universalumą ir populiarumą lemia tai, kiek ji yra suprantama, tinkama, paranki kuo platesnėms masėms. Pavyzdžiui, ekstravertams reikalingi kolektyviniai renginiai ir meilės artimui filosofija, intravertams – meditacija, uždara malda, asketiškumas.

Religiniai ritualai tenkina mūsų tvarkos siekį. Mokymas apie išganymą ir atleidimą susijęs su pateisinimo poreikiu. Pomirtinio gyvenimo pažadas padeda žmonėms išsivaduoti nuo nerimo dėl savo gyvenimo, nusiraminti, tenkina teisingumo viltis.

Didžiausias skirtumas tarp religingų ir nereligingų žmonių yra jų požiūris į nepriklausomumą. Didžioji dauguma religingų žmonių jaučia kontakto su kitais žmonėmis, ryšio poreikį. Mažiau religingi žmonės linkę pasitikėti tik savimi ir būti atsakingi tik už save.

Religingieji taip pat labiau vertina garbę, tiesą, sąžiningumą. Daug žmonių atsisuka į religiją norėdami reikšti pagarbą protėvių atminimui.

Pasaulietiška visuomenė ieško alternatyvų, kurios galėtų patenkinti tuos pačius bazinius poreikius: vieni gyvenimo prasmės ieško filosofijoje, kiti atsakymų – psichologijoje. Elementų, panašių į religinius, galima rasti moralinėse vertybėse, politiniuose įsitikinimuose ir netgi… dietose.

Religinio ir kitokių tikėjimų konkurencija susijusi su geresnio mūsų poreikių tenkinimo būdo pasiūlymu. Juk būtent tai verčia žmones tapti religingais ir imtis įvairių religinių praktikų.

Juk žmogaus prigimties pamatinė savybė – egoizmas, noras visapusiškai patenkinti savo poreikius ir norus: tiek materialiai, tiek psichologiškai. Norams vystantis siekimai tampa didesni, nei žmogus gali juos patenkinti.

Reikalinga įvairiapusė psichologinė kompensacija, kurią visada teikdavo religija. Tačiau materialūs ir psichologiniai norai nuolatos auga, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, ir artėja prie žūtbūtinio atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą poreikio.

Anksčiau šį klausimą užglaistydavo religija, vėliau jai ėmė talkinti mokslas. Šiandien poreikis atskleisti gyvenimo prasmę perauga visas iki šiol turėtas kompensacijos priemones: religiją, religines meditacines praktikas, filosofiją, moralės principus, psichologiją, mokslo duodamus atsakymus ir pan. Mokslas, kurio tyrimai riboti pasekmės, o ne priežasties sfera, jau atvirai pripažįsta savo bejėgiškumą atsakant į šį klausimą.

Neįgyvendintų ir vis augančių norų keliama kančia viršija materialių norų teikiamo laikino pasitenkinimo galimybes ir verčia ieškoti atsakymo į esminį – gyvenimo prasmės klausimą: kam skirti visi mūsų veiksmai, pastangos, gyvenimai ir mirtys, gabumai, darbai, išgyvenimai ir t. t.

Atsakyti į šį klausimą gali tik visus mokslus vienijantis integralus mokslas ir jo žiniomis pagrįsta psichologija, ne tik atskleidžianti gamtos vientisumą, visos jos sistemos dalių integralumą, o visišką harmoniją – kaip jos priežastį ir tikslą, bet ir suteikiančią mūsų, žmonių, tinkamų tarpusavio sąveikų metodiką, kuria naudodamiesi atskleistume aukštesnį sisteminį lygmenį, kompensuojantį mūsų egoistinį norą ir visas jo keliamas problemas.

Parengė Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/

Reklama

Komentarų: 1

Filed under Uncategorized

One response to “Kas pakeis religiją?

  1. Atgalinis pranešimas: Susišaukiančios mintys … « Vaidoto Matučio virtuali erdvė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s