Visuomenės integralus ugdymas. Įvadas (1.2)

zel-edinenie

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Kintantis požiūris į mūsų šalies poreikius bei ateities vizija yra aprašyta viename iš svarbiausių strateginių valstybės dokumentų – Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Šio dokumento pradžioje kaip pagrindinis kūrimo pagrindas yra nurodytas nuolat kintantis pasaulis: „Pasaulis nuolat kinta. Būtina greičiau į tai reaguoti, išnaudoti galimybes, keistis ir prisitaikyti prie pokyčių. Todėl visuomenės gyvenimas, ekonomika ir valdymas turi būti pagrįsti principais, leidžiančiais mums drąsiai sutikti naujus iššūkius.“ Būtent šitas nesustabdomai ir su pagreičiu kintantis pasaulis mums kelia naujus iššūkius bei problemas.

Lietuvos pažangos strategijos dokumente yra išskirtos tokios pagrindinės mūsų visuomenės problemos: tapatybės krizė, stereotipų galia, emigracija, visuomenės uždarumas, tolerancijos ir pasitikėjimo trūkumas, rūpesčio vienas kitu ir aplinka stoka, silpnas tikėjimas šalies sėkme, ypatingai mažos švietimui skiriamos lėšos, dėmesio vaikams (jie pripažinti nelaimingiausiais Europoje) trūkumo problema, ypač maža visuomenės teikiama reikšmė tolerancijai, solidarumui, žmogaus savirealizacijai. Statistikoje nurodytas ypatingai žemas darnios visuomenės indeksas Lietuvoje.

Kita vertus, strategijoje „Lietuva 2030“ keliami gražūs, kilnūs strateginiai tikslai bei užduotys. Didelis dėmesys skiriamas mokymuisi visą gyvenimą, visuomenę vienijančioms vertybėms ir idealams, nacionaliniam saugumui, savitarpio pasitikėjimui visuomenėje, ryžtui keistis, veikti, kurti, atvirumui kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms, atsakomybei už savo veiksmus, moralumui, aktyviu rūpinimusi ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, šalimi. Sumanios visuomenės vizijoje keliamas kilnus tikslas: „Visuomenė turi tapti geriau organizuota,  išmokti geranoriškumo, ieškoti susitarimo, vedančio bendruomeniškumo ir pasitikėjimo kultūros link. Tada galėsime prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už visuomenę, jaustis atsakingais valstybės šeimininkais.“ Taip pat kalbama apie tai, kad turi būti skatinama ir ugdoma lyderystė, mokėjimas dirbti  komandoje, stiprinamas visuomenės organizuotumas.

Kaip tiksliausią dokumente „Lietuva 2030“ pateiktą visuomenės problemų sprendimo užduočių apibrėžimą išskirčiau pateiktą sumanaus valdymo skirsnio 24 punkte esantį teiginį: „Remiantis atlikta sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo apžvalga, galima teigti, kad, siekiant sėkmingos visuomenės kaitos, labai svarbu inicijuoti pokyčius pagrindinėje asmenybės ugdymo aplinkoje – šeimoje, švietimo sistemoje, bendruomenėje, viešojoje ir kultūrinėje erdvėje. Taip pat labai svarbūs susitelkimo ir bendradarbiavimo, savęs suvokimo – tapatumo ir tarpusavio bendrystės aspektai, rodantys asmens santykį su kitais asmenimis ir pačios visuomenės ryšius.“

Tačiau kaip tai padaryti? Dokumente trūksta tam pasiūlytos metodikos ir instrumentų. Suprantama, kad tai daugiašalė problema, bet galima įžvelgti vieną jos sprendimo vardiklį – visuomenės bendrumo, integralių tarpusavio ryšių suvokimo, nuo kurių kokybės priklauso visų visuomenės narių gyvenimo kokybė, už kurią, kaip šeimoje, esame atsakingas kiekvienas, ugdymas. Tai visuomenės švietimo ir ugdymo užduotis, į kurią turime žiūrėti kaip į ilgalaikį ir nuosekliai tobulinamą procesą.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s