Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Įvadas (1.4.)

zel-edinenie

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Integralus švietimas ir ugdymas, apie kurį kalbėsime, yra nukreiptas į žmogaus, kaip integralios, vientisos ir harmoningos pasaulio sistemos dalyvio savivoką, individualistinio požiūrio į pasaulį keitimą integraliu, integralaus bendravimo savo aplinkoje ugdymą per integralaus ugdymo metodo teikiamą pozityvų empirinį patyrimą.

Nors ugdymo sąvoka paprastai taikoma jaunosios kartos atžvilgiu, integralus ugdymas, kurį nagrinėsime, apima visą visuomenę ir visas jos amžiaus grupes. Žinoma, visų pirma jis turi būti realizuojamas, vystomas augančioje, jaunojoje kartoje, ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose, tačiau tam, kad galėtumėme tai įgyvendinti, tinkamai ugdyti jaunąją kartą, turime atitinkamai pasikeisti ir patys. Būtent mūsų, suaugusiųjų, užduotis yra sukurti palankią augančio žmogaus švietimui ir ugdymui aplinką, nes aplinka, mūsų pačių elgesys, kuriamas mikroklimatas ir elgesiu puoselėjamos vertybės – pamatiniai ugdomieji veiksniai.

Tik keičiant žmogaus individualistinę, vartotojišką, savanaudišką pasaulėžiūrą į jai priešingą, galima suvienyti visuomenę ir išspręsti visas dėl žmogaus egoizmo joje kylančias krizes. Švietimo sistema turi padėti žmogui suvokti, kad jis niekada netaps laimingas, jeigu nebus laiminga jo aplinka.

Keičiasi žmogus, keičiasi pasaulis – todėl turi keistis ir švietimo sistema. Nauja sistema turi suteikti daugiau žinių apie patį žmogų, jo prigimtį, psichologiją, jo vietą pasaulyje, integralioje gamtos sistemoje. Ugdomasis procesas turi būti organizuotas taip, kad žmogus nuolatos gautų empirinę informaciją, kokioje būsenoje jis yra kitų žmonių atžvilgiu.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s