Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.3.)

4_1330360424_640x640%d1%82

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Anksčiau krizė paliesdavo tik atskiras pasaulio civilizacijas, atskiras visuomenes, atskiras žmogaus veiklos sritis ir tai akivaizdžiai nestabdydavo bendro žmonijos raidos proceso, nepaliesdavo visos pasaulio visuomenės kartu. Ši krizė ypatinga tuo, kad pasaulyje nelikę nė vienos visuomenės, kuri būtų radusi sprendimą ir galėtų būti pavyzdžiu visam likusiam pasauliui. Visus sieja tos pačios problemos, todėl ir sprendimo nebegalime ieškoti atskiroje šeimoje, atskiroje visuomenėje, atskiroje šalyje, atskiroje veiklos srityje. Kaip yra pasakęs George Soros: „Mums reikalinga nauja pasaulinė tvarka. Nauja tvarka – ekonominė, visuomeninė, įstatyminė, bendra šalių ir organizacijų veikla, bendras įstatymų kūrimas. Mes turime pereiti prie bendro pasaulinio veiksmo. Jeigu šito nepadarysime, tai atsidursime prieš bauginančią realybę. Mūsų tarpusavio santykių sistema sugriuvo, o norint sukurti naują sistemą, mums prireiks „visų rankų, esančių mūsų bendro laivo denyje“. Pasaulio ateitis visiškai priklauso nuo mūsų vienybės ir bendrų veiksmų“.

Krizė yra visuotinė, todėl nė vienos problemos negalima išspręsti atskirai ir nė vienos problemos žmonija negalės išspręsti be bendrų pastangų. Kad galima būtų iš esmės spręsti problemą, reikia išsiaiškinti pagrindinę jos priežastį. Juk sakoma: „Teisingos diagnozės nustatymas – jau pusė gydymo“. Žmogus turi suprasti pasaulį, kuriame gyvena, savo vietą ir paskirtį integralioje sistemoje. Apie tai reikia kalbėti žiniasklaidoje, švietimo įstaigose. Mes turime kalbėti apie tai, kad nuo kiekvieno priklauso visų gerovė. Prievarta žmogaus nepakeisi, todėl švietimu pradžioje reikia sužadinti visuomenei norą keistis, o tada jau galėsime ugdyti save ir savo vaikus, kaip įsitraukti į harmoningą gamtos sistemą, kurioje visi turi rūpintis visais.

Juk mes išgyvename santykių krizę, kai „Neapykanta tarp žmonių pasiekė aukščiausią lygį, o bendras būtinas ryšys su gamta liko nepakitęs. Šių dviejų aspektų pasireiškimas iš esmės ir sudaro krizę, nes jų sujungti neįmanoma. Žmogus jau nebegali, kaip anksčiau, numoti ranka ir susikurti kokias nors dirbtines sistemas, atitolinančias problemą. Gamta ima grėsti mūsų egzistavimui, o mes nepajėgūs atsikratyti neapykantos, svetimumo jausmo, kurie vis stipriau ir stipriau atsiskleidžia žmogaus charakteryje.“ [1]

Kitaip sakant, augantis žmonijoje bendrai ir kiekviename atskirai egoizmas jau seniai viršijantis natūralius poreikius, mus skiria ne tik nuo integralios gamtos harmonijos, bet ir vieną nuo kito. Juo labiau šie atsiskyrimai didėja, tuo didesnėmis krizėmis jie pasireiškia. Todėl tai galima pavadinti visuotine santykių krize ir sprendimo reikia būtent ieškoti požiūrio į santykius keitime, o tai yra švietimo sistemos uždavinys.

[1] – Novaja Civilizacija. Meždisciplinarnyj naučno praktičeskij sbornik. – Samara: Izdatelstvo Samarskovo naučnovo centra, 2007. – 352 psl.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s