Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.3.)

4_1330360424_640x640%d1%82

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Anksčiau krizė paliesdavo tik atskiras pasaulio civilizacijas, atskiras visuomenes, atskiras žmogaus veiklos sritis ir tai akivaizdžiai nestabdydavo bendro žmonijos raidos proceso, nepaliesdavo visos pasaulio visuomenės kartu. Ši krizė ypatinga tuo, kad pasaulyje nelikę nė vienos visuomenės, kuri būtų radusi sprendimą ir galėtų būti pavyzdžiu visam likusiam pasauliui. Visus sieja tos pačios problemos, todėl ir sprendimo nebegalime ieškoti atskiroje šeimoje, atskiroje visuomenėje, atskiroje šalyje, atskiroje veiklos srityje. Kaip yra pasakęs George Soros: „Mums reikalinga nauja pasaulinė tvarka. Nauja tvarka – ekonominė, visuomeninė, įstatyminė, bendra šalių ir organizacijų veikla, bendras įstatymų kūrimas. Mes turime pereiti prie bendro pasaulinio veiksmo. Jeigu šito nepadarysime, tai atsidursime prieš bauginančią realybę. Mūsų tarpusavio santykių sistema sugriuvo, o norint sukurti naują sistemą, mums prireiks „visų rankų, esančių mūsų bendro laivo denyje“. Pasaulio ateitis visiškai priklauso nuo mūsų vienybės ir bendrų veiksmų“.

Krizė yra visuotinė, todėl nė vienos problemos negalima išspręsti atskirai ir nė vienos problemos žmonija negalės išspręsti be bendrų pastangų. Kad galima būtų iš esmės spręsti problemą, reikia išsiaiškinti pagrindinę jos priežastį. Juk sakoma: „Teisingos diagnozės nustatymas – jau pusė gydymo“. Žmogus turi suprasti pasaulį, kuriame gyvena, savo vietą ir paskirtį integralioje sistemoje. Apie tai reikia kalbėti žiniasklaidoje, švietimo įstaigose. Mes turime kalbėti apie tai, kad nuo kiekvieno priklauso visų gerovė. Prievarta žmogaus nepakeisi, todėl švietimu pradžioje reikia sužadinti visuomenei norą keistis, o tada jau galėsime ugdyti save ir savo vaikus, kaip įsitraukti į harmoningą gamtos sistemą, kurioje visi turi rūpintis visais.

Juk mes išgyvename santykių krizę, kai „Neapykanta tarp žmonių pasiekė aukščiausią lygį, o bendras būtinas ryšys su gamta liko nepakitęs. Šių dviejų aspektų pasireiškimas iš esmės ir sudaro krizę, nes jų sujungti neįmanoma. Žmogus jau nebegali, kaip anksčiau, numoti ranka ir susikurti kokias nors dirbtines sistemas, atitolinančias problemą. Gamta ima grėsti mūsų egzistavimui, o mes nepajėgūs atsikratyti neapykantos, svetimumo jausmo, kurie vis stipriau ir stipriau atsiskleidžia žmogaus charakteryje.“ [1]

Kitaip sakant, augantis žmonijoje bendrai ir kiekviename atskirai egoizmas jau seniai viršijantis natūralius poreikius, mus skiria ne tik nuo integralios gamtos harmonijos, bet ir vieną nuo kito. Juo labiau šie atsiskyrimai didėja, tuo didesnėmis krizėmis jie pasireiškia. Todėl tai galima pavadinti visuotine santykių krize ir sprendimo reikia būtent ieškoti požiūrio į santykius keitime, o tai yra švietimo sistemos uždavinys.

[1] – Novaja Civilizacija. Meždisciplinarnyj naučno praktičeskij sbornik. – Samara: Izdatelstvo Samarskovo naučnovo centra, 2007. – 352 psl.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.2.)

4_1330360424_640x640%d1%82

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Anksčiau pasaulis nebuvo taip susijęs nei ekonominiais, nei socialiniais, nei politiniais saitais. Pasaulis labiau priminė daugybės tarpusavyje nesusijusių arba mažai susijusių atskirų elementų rinkinį. Tačiau augantis globalių ryšių tinklas taip susaistė mus, kad tapome vienu „mažu kaimu“. Garsus anglų sociologas Anthony Giddens savo knygoje „Išsprūstantis pasaulis“ rašo: „Gerai tai ar blogai, mes stumiami į pasaulinės tvarkos, kurios esmės niekas iki galo nesupranta, o poveikį jaučia kiekvienas, rėmus.“

„Šiandien globalizacija reiškia žymiai daugiau nei vien finansinę tarpusavio priklausomybę. Šiandien esame globaliai susiję visose gyvenimo srityse: mūsų naudojamus kompiuterius ir televizorius (daugeliu atvejų, bet ne be išimčių) gauname iš Kinijos, Taivano, Korėjos. Automobiliai, kuriuos vairuojame, yra surenkami Japonijoje, Europoje ir JAV, o jų dalys gaminamos daugelyje kitų šalių. Drabužiai, kuriuos dėvime, dažniausiai atkeliauja iš Indijos ir Kinijos, o maistas į mūsų šaldytuvus patenka iš viso pasaulio.“[1]

O jeigu pabandytume išnagrinėti visą medžiagų, darbo, transportavimo grandinę, susijusią su bet kurio mūsų gaminiu, kuris patenka į mūsų rankas, kurį vartojame – tai gautume visą pasaulio žemėlapį. Bet tai tik ekonominis pramoninis mūsų integralumo aspektas. Vis labiau susiję tampame ir visose kitose srityse: „Visame pasaulyje žmonės žiūri tuos pačius Holivudo filmus, o anglų kalbą mokosi milijonai. Iš 1,4 milijardo visame pasaulyje angliškai kalbančių žmonių tik 450 milijonų tai yra gimtoji kalba. Vien Kinijoje per metus atsiranda 20 milijonų angliškai kalbančių žmonių“ [1]. Todėl globaliai integraliame pasaulyje negali jau būti nei vieno įvykio, kuris neatsilieptų visiems. Tai tik išoriniai pavyzdžiai, kurie vis ryškiau parodo bendrą pasaulio integralumo charakterį – kad viskas yra bendra ir kiekvienas turi rūpintis visais.

[1] – Michael Laitman, PhD. Self-interest vs. Altruism in the Global Era. How Society can turn Self-interests in to Mutual Benefit 

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.1.)

4_1330360424_640x640%d1%82

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Yra priimta manyti, kad ekonominė krizė paralyžiuoja švietimą ir sukelia švietimo krizę. Tačiau yra atvirkščiai, nes būtent žmogaus švietimas ir ugdymas formuoja žmogų, visuomenę, jos požiūrį į gyvenimą, vertybes ir t. t. Juk būtent švietimo sistema ugdo kartą, kuri formuoja aplinką ir švietimo sistemą kitai kartai ugdyti, o pirmosios suformuota aplinka ir jos vertybės – kitos kartos ugdymo pamatas.  Jeigu švietimo sistema sutvarkyta teisingai ir tinkamai ugdo žmogų, žmogaus požiūrį į gyvenimą, save, savo santykį su kitais žmonėmis, tai visuomenėje bus tvarka, santaika, o visos kitos sistemos taip pat veiks sklandžiai.

Krizės žmonijos istorijoje nėra naujas reiškinys. Žmonija yra išgyvenusi jau ne vieną krizę. Kiekviena jų turėjo savo priežastį ir tikslą, jos socialinėje, kultūrinėje, ekonominėje raidoje reikėdavo rasti vis naujus sprendimus. Vienos krizės buvo išsprendžiamos greičiau ir lengviau, kitos sunkiau ir ilgiau, bet sprendimas visada atsirasdavo.

Vis dėlto dabartinė krizė nepanaši nei į vieną buvusią. Pirmą kartą susidūrėme su tokia situacija, kurios pobūdis globalus ir integralus, kuri yra palietusi absoliučiai visas žmogaus veiklos sritis, visas šalis, visuomenes, visus socialinius sluoksnius. Ji yra palietusi kiekvieną žmogų atskirai ir visą žmoniją kartu. Todėl ji vadinama globalia, sistemine ir visuotine.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Įvadas (1.4.)

zel-edinenie

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Integralus švietimas ir ugdymas, apie kurį kalbėsime, yra nukreiptas į žmogaus, kaip integralios, vientisos ir harmoningos pasaulio sistemos dalyvio savivoką, individualistinio požiūrio į pasaulį keitimą integraliu, integralaus bendravimo savo aplinkoje ugdymą per integralaus ugdymo metodo teikiamą pozityvų empirinį patyrimą.

Nors ugdymo sąvoka paprastai taikoma jaunosios kartos atžvilgiu, integralus ugdymas, kurį nagrinėsime, apima visą visuomenę ir visas jos amžiaus grupes. Žinoma, visų pirma jis turi būti realizuojamas, vystomas augančioje, jaunojoje kartoje, ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose, tačiau tam, kad galėtumėme tai įgyvendinti, tinkamai ugdyti jaunąją kartą, turime atitinkamai pasikeisti ir patys. Būtent mūsų, suaugusiųjų, užduotis yra sukurti palankią augančio žmogaus švietimui ir ugdymui aplinką, nes aplinka, mūsų pačių elgesys, kuriamas mikroklimatas ir elgesiu puoselėjamos vertybės – pamatiniai ugdomieji veiksniai.

Tik keičiant žmogaus individualistinę, vartotojišką, savanaudišką pasaulėžiūrą į jai priešingą, galima suvienyti visuomenę ir išspręsti visas dėl žmogaus egoizmo joje kylančias krizes. Švietimo sistema turi padėti žmogui suvokti, kad jis niekada netaps laimingas, jeigu nebus laiminga jo aplinka.

Keičiasi žmogus, keičiasi pasaulis – todėl turi keistis ir švietimo sistema. Nauja sistema turi suteikti daugiau žinių apie patį žmogų, jo prigimtį, psichologiją, jo vietą pasaulyje, integralioje gamtos sistemoje. Ugdomasis procesas turi būti organizuotas taip, kad žmogus nuolatos gautų empirinę informaciją, kokioje būsenoje jis yra kitų žmonių atžvilgiu.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Įvadas (1.3.)

zel-edinenie

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Yra priimta manyti, kad ekonominė krizė paralyžiuoja švietimą ir sukelia švietimo krizę. Tačiau yra atvirkščiai, nes būtent žmogaus švietimas ir ugdymas formuoja žmogų, visuomenę, jos požiūrį į gyvenimą, vertybes ir t. t. Juk būtent švietimo sistema ugdo kartą, kuri formuoja aplinką ir švietimo sistemą kitai kartai ugdyti, o pirmosios suformuota aplinka ir jos vertybės – kitos kartos ugdymo pamatas.  Jeigu švietimo sistema sutvarkyta teisingai ir tinkamai ugdo žmogų, žmogaus požiūrį į gyvenimą, save, savo santykį su kitais žmonėmis, tai visuomenėje bus tvarka, santaika, o visos kitos sistemos taip pat veiks sklandžiai.

Krizės žmonijos istorijoje nėra naujas reiškinys. Žmonija yra išgyvenusi jau ne vieną krizę. Kiekviena jų turėjo savo priežastį ir tikslą, jos socialinėje, kultūrinėje, ekonominėje raidoje reikėdavo rasti vis naujus sprendimus. Vienos krizės buvo išsprendžiamos greičiau ir lengviau, kitos sunkiau ir ilgiau, bet sprendimas visada atsirasdavo.

Vis dėlto dabartinė krizė nepanaši nei į vieną buvusią. Pirmą kartą susidūrėme su tokia situacija, kurios pobūdis globalus ir integralus, kuri yra palietusi absoliučiai visas žmogaus veiklos sritis, visas šalis, visuomenes, visus socialinius sluoksnius. Ji yra palietusi kiekvieną žmogų atskirai ir visą žmoniją kartu. Todėl ji vadinama globalia, sistemine ir visuotine.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Visuomenės integralus ugdymas. Įvadas (1.2)

zel-edinenie

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Kintantis požiūris į mūsų šalies poreikius bei ateities vizija yra aprašyta viename iš svarbiausių strateginių valstybės dokumentų – Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Šio dokumento pradžioje kaip pagrindinis kūrimo pagrindas yra nurodytas nuolat kintantis pasaulis: „Pasaulis nuolat kinta. Būtina greičiau į tai reaguoti, išnaudoti galimybes, keistis ir prisitaikyti prie pokyčių. Todėl visuomenės gyvenimas, ekonomika ir valdymas turi būti pagrįsti principais, leidžiančiais mums drąsiai sutikti naujus iššūkius.“ Būtent šitas nesustabdomai ir su pagreičiu kintantis pasaulis mums kelia naujus iššūkius bei problemas.

Lietuvos pažangos strategijos dokumente yra išskirtos tokios pagrindinės mūsų visuomenės problemos: tapatybės krizė, stereotipų galia, emigracija, visuomenės uždarumas, tolerancijos ir pasitikėjimo trūkumas, rūpesčio vienas kitu ir aplinka stoka, silpnas tikėjimas šalies sėkme, ypatingai mažos švietimui skiriamos lėšos, dėmesio vaikams (jie pripažinti nelaimingiausiais Europoje) trūkumo problema, ypač maža visuomenės teikiama reikšmė tolerancijai, solidarumui, žmogaus savirealizacijai. Statistikoje nurodytas ypatingai žemas darnios visuomenės indeksas Lietuvoje.

Kita vertus, strategijoje „Lietuva 2030“ keliami gražūs, kilnūs strateginiai tikslai bei užduotys. Didelis dėmesys skiriamas mokymuisi visą gyvenimą, visuomenę vienijančioms vertybėms ir idealams, nacionaliniam saugumui, savitarpio pasitikėjimui visuomenėje, ryžtui keistis, veikti, kurti, atvirumui kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms, atsakomybei už savo veiksmus, moralumui, aktyviu rūpinimusi ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, šalimi. Sumanios visuomenės vizijoje keliamas kilnus tikslas: „Visuomenė turi tapti geriau organizuota,  išmokti geranoriškumo, ieškoti susitarimo, vedančio bendruomeniškumo ir pasitikėjimo kultūros link. Tada galėsime prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už visuomenę, jaustis atsakingais valstybės šeimininkais.“ Taip pat kalbama apie tai, kad turi būti skatinama ir ugdoma lyderystė, mokėjimas dirbti  komandoje, stiprinamas visuomenės organizuotumas.

Kaip tiksliausią dokumente „Lietuva 2030“ pateiktą visuomenės problemų sprendimo užduočių apibrėžimą išskirčiau pateiktą sumanaus valdymo skirsnio 24 punkte esantį teiginį: „Remiantis atlikta sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo apžvalga, galima teigti, kad, siekiant sėkmingos visuomenės kaitos, labai svarbu inicijuoti pokyčius pagrindinėje asmenybės ugdymo aplinkoje – šeimoje, švietimo sistemoje, bendruomenėje, viešojoje ir kultūrinėje erdvėje. Taip pat labai svarbūs susitelkimo ir bendradarbiavimo, savęs suvokimo – tapatumo ir tarpusavio bendrystės aspektai, rodantys asmens santykį su kitais asmenimis ir pačios visuomenės ryšius.“

Tačiau kaip tai padaryti? Dokumente trūksta tam pasiūlytos metodikos ir instrumentų. Suprantama, kad tai daugiašalė problema, bet galima įžvelgti vieną jos sprendimo vardiklį – visuomenės bendrumo, integralių tarpusavio ryšių suvokimo, nuo kurių kokybės priklauso visų visuomenės narių gyvenimo kokybė, už kurią, kaip šeimoje, esame atsakingas kiekvienas, ugdymas. Tai visuomenės švietimo ir ugdymo užduotis, į kurią turime žiūrėti kaip į ilgalaikį ir nuosekliai tobulinamą procesą.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Visuomenės integralus ugdymas (1)

Įvadas (1.1.)

zel-edinenie

XXI amžius – tai spartus kaitos visose žmogaus gyvenimo srityse amžius. Naujos ekonominės, politinės, socialinių sąveikų įtampos kelia naujus iššūkius, naujų sprendimų ieškojimo būtinybę.

Pasaulio kaitos ir globalizacijos procesų keliamos krizės išryškina švietimo ir ugdymo sistemos svarbą, kuri reikalauja esminės pertvarkos. Iki šiol gyvavusi švietimo sistema, palaikoma tik tam tikrų korekcijų, nustoja veikti. Iki šiol taikytas frontalus mokymas, kuris atsirado iš poreikio didelėms masėms išsilavinimo neturinčių žmonių suteikti elementarias mokslo, raštingumo žinias bei įgūdžius, tapo morališkai pasenęs, nebeatitinka naujo pasaulio ir naujos kartos poreikių keliamų reikalavimų.

Kokybiškas, kintančias pasaulio realijas atitinkantis visuomenės švietimas ir ugdymas yra pagrindinis visuomenės gerovės, tiek dabartyje, tiek ateityje, garantas. Todėl būtent švietimui ir ugdymui turi būti teikiamas išskirtinis ir ypatingas dėmesys, nuo kurio sėkmingo modelio, strategijos bei jos valdymo tiesiogiai priklauso visų kitų žmogaus veiklos sričių kokybė.

Valstybė privalo užtikrinti kokybišką savo gyventojų gerovę, visų pirma pasirūpindama reikiamu išsilavinimu, žmogaus vertybinių ir pasaulėžiūros nuostatų, nukreiptu į visuomenės solidarumą bei kūrybingumą, formavimu ir ugdymu, atsižvelgiant į vis sparčiau kintančio pasaulio keliamus reikalavimus.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized