Tag Archives: evoliucija

Šardeno filosofija apie susiliejimą su Absoliutu

Paveikslėlis

Pjeras Tejaras de Šardenas (Pierre Teilhard de Chardin, 1881—1955) — prancūzų teologas ir filosofas, jėzuitų dvasininkas, vienas iš noosferos teorijos kūrėjų. Jo sukurta noosferos koncepcija ne tik padarė didžiulę įtaką šiuolaikinio mokslo raidai, bet ir tampa vis aktualesnė dabartinių pasaulinių krizių išryškintos integralumo problemos fone.

Jo teorija yra pagrįsta antikos filosofo Plotino (205—270), kuris laikė save Platono mokiniu, supratimu apie Vienio (nepažinios Pirminės esmės, Absoliutaus gėrio) emanaciją į protą ir pasaulinę Sielą, kuri galiausiai vėl turi transformuotis į Vienį.

Pagal Plotiną, pradžioje Vienis (Absoliutas) išskiria iš savęs pasaulinį Protą, sudarytą iš idėjų pasaulio, po to Protas kildina iš savęs pasaulinę Sielą, kuri susiskaldo į atskiras sielas ir formuoja jutiminį pasaulį. Materija atsiranda kaip žemiausia emanacijos pakopa. Susiskaldžiusios sielos nešiotojai (mes), pasiekę tam tikrą vystymosi pakopą, turi suvokti savo padėties tuštybę ir imti siekti bendrystės kaip susiliejimo su Vieniu priemonės.

P. T. Šardenas teigė, kad žmogui skirta siekti grįžti į Proto, išminties sferą ir galiausiai susilieti su Absoliutu. Evoliucija nesibaigė žmogaus kaip individo sutvėrimu, ji tęsiasi žmonijos vienijimosi, integralumo sferoje, kurioje vis didėjanti individualių funkcijų diferenciacija didina tarpusavio ryšių problematiką, potencialą ir poreikį.

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Visata – vienas integralus sisteminis tinklas

Paveikslėlis

Mokslininkai nustatė esant materijos tinklą, kuris persmelkia visą Visatą.

Pagal mokslo pripažintą kosmologinį Visatos formavimosi modelį, galaktikos Visatoje išsidėsčiusios materijos, kurios didžiąją dalį – 84 proc. – sudaro tamsioji materija, tinkle. Gravitacijos jėga verčia mums matomą materiją paklusti tamsiosios materijos struktūrai.

Tai patvirtina, kad gyvename pasekmių pasaulyje. Nauji mokslo atradimai vis aiškiau rodo, kad mūsų Visata, visa gamta ir visa jos negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogaus lygmenų sistema yra integrali ir visiškai tarpusavyje susijusi, persmelkta visapusių ryšių tinklo, ir nėra gamtoje jokios savarankiškos dalelės, jėgos ar veiksmo, o visa realybė pagrįsta absoliučiais tarpusavio ryšiais.

Mokslo nustatoma tamsiosios, mums nematomos, nesuvokiamos materijos procentinė dalis pagal dydį artėja prie liekanos, kuri priskiriama žmogaus proto galimybių išnaudojimo daliai. Žinome, kad jau seniai mokslas teigia, jog žmogus kol kas naudoja tik mažą dalį savo protinių galimybių – apie 5 proc. Tai perša logišką įžvalgą, kad tamsioji materija paslėpta mūsų nepanaudotų protinių galimybių dalyje.

Suprantant, kad gamta nemėgsta tuštumos, o tai reiškia, kad joje nėra jokio nereikalingo veiksmo ar sisteminio vieneto, kyla klausimas: kokiu tikslu tai nuo mūsų paslėpta?

Žmonija yra visos bendros sistemos, kurios sandara ir veikimas pagrįsti integralių, harmoningų ryšių evoliucija, dalis. Reikalas tas, kad nuo gamtos mus skiria jos mums duota užduotis pažinti, suvokti sistemą sąmoningai vykdant jos dėsnius. Todėl pradžioje esame atvesti į gamtos integralumui priešingą poziciją, kuri dabar mums demonstruojama per įvairiausias krizes. Visų krizių priežastis viena – negatyvūs, egocentriški, neintegralūs, integralių gamtos harmonijos dėsnių neatitinkantys tarpusavio ryšiai.

Mums skirta pereiti prie naujo žmogaus evoliucijos – harmonijos su gamta – etapo. Tik pradėję vykdyti visuotinį gamtos integralumo dėsnį – perėję nuo egoistinių prie integralių sąveikų – ne tik išspręsime visas krizių problemas, bet ir atskleisime visus nuo mūsų paslėptus pasaulius – tamsiosios materijos lygmenis iki pat jų pamato – priežasties.

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized