Tag Archives: integralumas

Šardeno filosofija apie susiliejimą su Absoliutu

Paveikslėlis

Pjeras Tejaras de Šardenas (Pierre Teilhard de Chardin, 1881—1955) — prancūzų teologas ir filosofas, jėzuitų dvasininkas, vienas iš noosferos teorijos kūrėjų. Jo sukurta noosferos koncepcija ne tik padarė didžiulę įtaką šiuolaikinio mokslo raidai, bet ir tampa vis aktualesnė dabartinių pasaulinių krizių išryškintos integralumo problemos fone.

Jo teorija yra pagrįsta antikos filosofo Plotino (205—270), kuris laikė save Platono mokiniu, supratimu apie Vienio (nepažinios Pirminės esmės, Absoliutaus gėrio) emanaciją į protą ir pasaulinę Sielą, kuri galiausiai vėl turi transformuotis į Vienį.

Pagal Plotiną, pradžioje Vienis (Absoliutas) išskiria iš savęs pasaulinį Protą, sudarytą iš idėjų pasaulio, po to Protas kildina iš savęs pasaulinę Sielą, kuri susiskaldo į atskiras sielas ir formuoja jutiminį pasaulį. Materija atsiranda kaip žemiausia emanacijos pakopa. Susiskaldžiusios sielos nešiotojai (mes), pasiekę tam tikrą vystymosi pakopą, turi suvokti savo padėties tuštybę ir imti siekti bendrystės kaip susiliejimo su Vieniu priemonės.

P. T. Šardenas teigė, kad žmogui skirta siekti grįžti į Proto, išminties sferą ir galiausiai susilieti su Absoliutu. Evoliucija nesibaigė žmogaus kaip individo sutvėrimu, ji tęsiasi žmonijos vienijimosi, integralumo sferoje, kurioje vis didėjanti individualių funkcijų diferenciacija didina tarpusavio ryšių problematiką, potencialą ir poreikį.

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Visata – vienas integralus sisteminis tinklas

Paveikslėlis

Mokslininkai nustatė esant materijos tinklą, kuris persmelkia visą Visatą.

Pagal mokslo pripažintą kosmologinį Visatos formavimosi modelį, galaktikos Visatoje išsidėsčiusios materijos, kurios didžiąją dalį – 84 proc. – sudaro tamsioji materija, tinkle. Gravitacijos jėga verčia mums matomą materiją paklusti tamsiosios materijos struktūrai.

Tai patvirtina, kad gyvename pasekmių pasaulyje. Nauji mokslo atradimai vis aiškiau rodo, kad mūsų Visata, visa gamta ir visa jos negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogaus lygmenų sistema yra integrali ir visiškai tarpusavyje susijusi, persmelkta visapusių ryšių tinklo, ir nėra gamtoje jokios savarankiškos dalelės, jėgos ar veiksmo, o visa realybė pagrįsta absoliučiais tarpusavio ryšiais.

Mokslo nustatoma tamsiosios, mums nematomos, nesuvokiamos materijos procentinė dalis pagal dydį artėja prie liekanos, kuri priskiriama žmogaus proto galimybių išnaudojimo daliai. Žinome, kad jau seniai mokslas teigia, jog žmogus kol kas naudoja tik mažą dalį savo protinių galimybių – apie 5 proc. Tai perša logišką įžvalgą, kad tamsioji materija paslėpta mūsų nepanaudotų protinių galimybių dalyje.

Suprantant, kad gamta nemėgsta tuštumos, o tai reiškia, kad joje nėra jokio nereikalingo veiksmo ar sisteminio vieneto, kyla klausimas: kokiu tikslu tai nuo mūsų paslėpta?

Žmonija yra visos bendros sistemos, kurios sandara ir veikimas pagrįsti integralių, harmoningų ryšių evoliucija, dalis. Reikalas tas, kad nuo gamtos mus skiria jos mums duota užduotis pažinti, suvokti sistemą sąmoningai vykdant jos dėsnius. Todėl pradžioje esame atvesti į gamtos integralumui priešingą poziciją, kuri dabar mums demonstruojama per įvairiausias krizes. Visų krizių priežastis viena – negatyvūs, egocentriški, neintegralūs, integralių gamtos harmonijos dėsnių neatitinkantys tarpusavio ryšiai.

Mums skirta pereiti prie naujo žmogaus evoliucijos – harmonijos su gamta – etapo. Tik pradėję vykdyti visuotinį gamtos integralumo dėsnį – perėję nuo egoistinių prie integralių sąveikų – ne tik išspręsime visas krizių problemas, bet ir atskleisime visus nuo mūsų paslėptus pasaulius – tamsiosios materijos lygmenis iki pat jų pamato – priežasties.

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Kolektyvinio proto pranašumas

Image

Kuo toliau, tuo sunkiau mums sutarti: šeimoje, darbe, su draugais. Dar sunkiau, kai bandome rasti bendrą sprendimą kolektyve.

Vis dėlto tam tikromis sąlygomis grupė, kurios dauguma narių nėra ypatingo intelekto, randa teisingesnį sprendimą nei protingiausi tos grupės nariai kiekvienas atskirai. Dėl atskirų grupės narių nuomonių sąveikos viena klaida anuliuoja kitą ir lieka teisingas sprendimas ar bent jau sprendimas, artimas teisingam. Norint tinkamai pasinaudoti kolektyviniu protu ir rasti teisingą sprendimą būtina laikytis šių taisyklių:

–      Grupės narių nuomonė turi būti įvairi ir viena kitos neginčyti, o tik papildyti. Kiekvienas grupės narys turi tam tikrą savo asmeninę informaciją ir nuomonę apie diskutuojamą ar sprendžiamą dalyką ir net nesvarbu, kad ji gali būti netiksli tikrų faktų interpretacija.

–      Grupės narių nuomonės turi būti nepriklausomos, laisvos nuo kitų grupės narių nuomonių. Tam turi būti sudarytos sąlygos, kad nariai nejaustų vienas kitam daromo nei žodinio, nei psichologinio spaudimo. Visi grupės nariai pasisako absoliučiai lygiomis teisėmis.

–      Grupė turi būti decentralizuota. Tai reiškia kad joje nėra autoriteto, kurio nuomonė užgožtų visas kitas. Taip pat išsakant savo nuomonę reikia vengti reikšti pritarimą vienam ar kitam grupės nariui – išsakoma nuomonė yra tik tam tikro asmens ir neutrali.

–      Reikalingas mechanizmas, kuris fiksuotų bendrą sprendimą. Tai gali buti žmogus, kuris imasi apibendrinimo funkcijos.

–      Visus turi sieti vienas tikslas ir tas tikslas turi būti aukščiau už kiekvieno nario asmeninius tikslus bei ambicijas.

Komentarų: 1

Filed under Uncategorized

Analogijos gamtoje

Paveikslėlis

Europoje bei JAV atliekant intensyvius žmogaus smegenų tyrimus nustatyta, kad žmogaus galvos smegenų neuronų organizacija primena Visatos galaktikų organizaciją.

Pastebėta, kad materijos tarpusavio sąveika įvairiose galaktikose yra panaši į žmogaus smegenų neuronų tinklo sąveikas. Šis atradimas parodo, kad egzistuoja fundamentalus šį reiškinį nagrinėjantis dėsnis.

Visatos ir galvos smegenų panašumo tyrimai taip pat buvo aprašyti žurnale Physical Sciences: mokslininkai tvirtina, kad juodoji skylė primena ląstelės branduolį. Įvykiai, vykstantys aplink juodąsias skyles, – negrįžtamumo taškas, kuriame gravitacinė traukos jėga įsiurbia objektus į juodąją skylę, – primena branduolio membraną.

Įvykių horizontas yra dviejų sluoksnių, kaip ir branduolio membrana. Taip pat, kaip ir įvykių horizontas, kuris neleidžia niekam, kas pateko į skylės vidų, išeiti iš jos, branduolio membrana saugo ląstelę ir reguliuoja medžiagų apykaitą tarp jos branduolio ir jo aplinkos. Dar viena bendra savybė yra ta, kad juodosios skylės ir organizmo ląstelės sukuria elektromagnetinę spinduliuotę.

Vis daugiau mokslo atradimų rodo, kad viskas, kas egzistuoja makropasaulyje, atsispindi ir biologinėje ląstelėje – mikropasaulyje. Stebėdami ląstelę mes tarytum  stebime Visatos modelį.

Mokslo pasaulyje vis aiškiau stebimas visumos ir atskirų jos dalelių panašumo dėsnis. Belieka laukti vienos visų reiškinių ir jų sąlygojamos materijos formulės, kuri ne tik paaiškintų visų egzistuojančių objektų, nuo mažiausio iki didžiausio, įvykių bendrą kilmę bei struktūrinį pamatą, bet ir padėtų suprasti „tinklą Žmogus“ bei jo paskirtį.

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Komentaras DELFI straipsniui “Ar žinote, kaip veikia hipnozė?“

nuoroda į straipsnį – http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/ar-zinote-kaip-veikia-hipnoze.d?id=61383477

Paveikslėlis

Vincas Andriušis

2013-08-07 23:04
Hipnozės reiškinys tik patvirtina, kad yra ryšiai tarp žmonių, kuriais galima įtakoti kitų norus. Yra begalė spec. tarnybų darbuotojų, kurie yra daugiau ar mažiau įvaldę hipnozę, net tokių, kurie gali vien pirštu parodę pargriauti žmogų, ir net daugiau. Aišku, kad norus diktuoti gali stipresnis – silpnesniam. Šie ryšiai, matome tai ar ne, – visada veikia tarp mūsų. Sąmoningai juos įvaldžius – tai didžiulė jėga. Pasaulio vyriausybės tai žino ir todėl laikosi tarpusavio susitarimų dėl šios jėgos panaudojimo, nes supranta, kokią griaunančią visiems žalą gali atnešti negatyvus tokių galių panaudojimas.
Tokie hipnozės seansai tik paryškina, kas ir taip nuolatos vyksta ryšiuose tarp mūsų ir kaip mes savo norais įtakojame vienas kitų, o kadangi ryšys yra tarp visų, tai ir bendrą visiems gyvenimą, jo kokybę. Esame visi toje pačioje valtyje, vadinasi ne tas pats ką galvojame, ko savo viduje linkime vienas kitam. Neįmanoma žala kitam, kuri sistemos ryšių kanalais su dar didesne jėga negrįžtu man.

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/ar-zinote-kaip-veikia-hipnoze.d?id=61383477#ixzz2bJdInZSc

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Namai

NamaiFilmas “Namai“ – spauskit ant paveiksliuko

Jeigu po šio filmo peržiūros gyvenu toliau, kaip gyvenau, tai reiškia kad filmo nemačiau. Vadinasi nemačiau, kad mūsų namai tapo „Titaniku“, kuris jau skęsta ir laikas gelbėtis!

Gelbėtis kaip? Mes turime suprasti pagrindinę tokios padėties priežastį – mūsų egoizmą. Ne tą, kuris reiškiasi tarp mūsų ir kalnų ar koralų, tarp mūsų ir pievų bei miškų, tarp mūsų ir gyvūnų, o tą, kuris reiškiasi tarp mūsų – žmonių, ir kad tai yra visos destrukcijos gamtoje židinys.

Mes turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, kurioje nėra destrukcijos, išskyrus tą, kuri reiškiasi tik tarp mūsų – žmonių, mūsų tarpusavio santykiuose, mūsų vartotojiškame egoizme, kai mums nesvarbus net ir milijonų likimas, jeigu mano sprendimas, veiksmas žada bent akimirką gerumo man ir kad tokio gerumo akimirka yra kaip liežuvį prilietęs saldus nuodo skonis, vėliau virstantis karčia kančia ir viso organizmo sunaikinimu.

Ir jeigu tai supratęs nuleidžiu rankas, galvodamas, kad esu bejėgis prieš milijardus, prieš pasaulio didybę, vadinasi dar nesuprantu kas yra pasaulio integralumas ir jo didybė. Nesuprantu, jog net menkas mano pozityvus pasikeitimas kitų atžvilgiu  – jau yra gelbėjimosi ratas integralioje sistemoje, užpildantis savo vietą bendrame gelbėjimosi rate.

Vincas Andriušis

Komentarų: 1

Filed under Pasaulis, Visuomenė

Integralumo dėsnis

Integralumo dėsnis

Parašykite komentarą

vasario 3, 2013 · 5:15 am