Tag Archives: mokslas

Dievas nežaidžia kauliukais

Paveikslėlis

„Dievas nežaidžia kauliukais“

Albertas Einšteinas

Šiuo metu mokslo pasaulyje susikerta dvi nuomonės: mūsų Visata – visiškas atsitiktinumas, mūsų Visata – tiksli ir tiksliai vykdoma gamtos programa su tiksliu galutiniu tikslu.

Astrofizikos mokslo požiūriu Visata sudaryta iš mums matomos visatos ir ją supančios tamsiosios materijos, kuri trukdo jai plėstis. Energija taip pat pasidalija tarp matomos ir nematomos realybės. Jeigu mūsų pusėje būtų daugiau energijos, nei turime dabar, tai mūsų visata plėstųsi greičiau – su didesniu pagreičiu, jei turėtume mažiau – procesas sulėtėtų.

Šitas požiūris visiškai logiškas, pagrįstas fizikos mokslo dėsningumais ir realus. Juk nė vienas procesas gamtoje neįmanomas, jeigu jo funkcijos kryptimi nesąveikauja dvi priešingų krypčių lygiagrečiai orientuotos jėgos. Jeigu yra progresuojanti jėga, tai turi būti ir ją stabdanti jėga, nes kitu atveju kieno atžvilgiu ji progresuotų? O jeigu vyksta plėtimasis, tai iš fizikos taip pat žinome, kad yra atliekamas darbas, o darbas – tai jėgos įveiktas kelias, poslinkis kitos, priešingos jėgos atžvilgiu. Todėl šitoje teorijoje viskas realu, tik kam tai skirta?

Gamtos dėsniai yra visuotiniai, o jeigu tai netinka viskam, vadinasi, tai ne dėsnis. Žinau, kad fizikos moksle yra niša, kurios tyrinėtojai taip nemano ir nemato, bet tik todėl, kad į tai nesiorientuoja, nenori šito matyti, o jeigu nenori, tai ir neranda ryšių bei atskaitos taško, kurį pasirinkus stebėjimo aikštelė patogesnė šiems ryšiams matyti.

Pažvelkime į save kaip vienintelius visaverčius gamtos stebėtojus. Ką turiu galvoje sakydamas „visaverčius“? Gamta sudaryta iš 5 lygmenų: tai negyvasis, augalinis, gyvūno lygmenys, žmogus ir jų priežastis. Jeigu augalinis lygmuo gali stebėti negyvąjį, gyvūnas – negyvąjį ir augalinį, tai žmogus – negyvąjį, augalinį ir gyvūno lygmenis. Tačiau žinome, kad gyvūnas taip pat jaučia žmogų. Pavyzdžiui, šuo vizgina uodegą vos mus pamatęs… Taip, jaučia, bet tik atitinkamuose savo lygmens lygmenyse, nes visi lygmenys savo lygmens kokybėje taip pat turi visus šiuos 5 lygmenis. Mes, kad ir kaip būtų gaila, kol kas taip pat nematome viso žmogaus paveikslo, todėl ir visi socialiniai reiškiniai mums kol kas viso labo tik filosofija ir didžiulė painiava, dabar pakrikštyta „krizės“ vardu.

Norint matyti žmogaus lygmenį reikia pakilti aukščiau, priežasties link. Mus, mūsų sąmonę, suvokimą, pajutimą, kaip ir regimą visatą, riboja „tamsioji materija“ – priežasčių pasaulis mūsų atžvilgiu. Mes vis geriau jį jaučiame – kaip tuštumą, kaip gyvenimo prasmės klausimą – O KAM VISA TAI? Pats klausimas nurodo priežastį. Taip pat dėsninga, kad aukštesnį lygmenį – „tamsiąją materiją“ – savo atžvilgiu jaučiame kaip negatyvią, mus spaudžiančią, ribojančią, tamsią jėgą.

Apribojimų skonį žinome ir juos patiriame visose veiklose. Jie turi aiškią savo paskirtį – išsireikalauti teisingus veiksmus. Priežasties pagrindinė savybė – Vienis. Vienis – tai aukščiausia kokybė, absoliutus integralas. Todėl nuo aukštesnio pažinimo, nuo visiško Žmogaus lygmens pažinimo, mus skiria teisingi veiksmai aukštesnės pakopos atžvilgiu. Teisingi veiksmai – vienijimasis, pozityvių tarpusavio ryšių mezgimas visuose socialiniuose lygmenyse, perėjimas nuo egoistinės prigimties prie integralios. Tik nereikia bijoti, kad atomai „ištirps“ – jie taip pat turi savo įdomesnę, kitos kokybės formą. Juk išorėje stebime tik save, o galutinis tikslas – matyti visus.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/dievas-nezaidzia-kauliukais/

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Visata – vienas integralus sisteminis tinklas

Paveikslėlis

Mokslininkai nustatė esant materijos tinklą, kuris persmelkia visą Visatą.

Pagal mokslo pripažintą kosmologinį Visatos formavimosi modelį, galaktikos Visatoje išsidėsčiusios materijos, kurios didžiąją dalį – 84 proc. – sudaro tamsioji materija, tinkle. Gravitacijos jėga verčia mums matomą materiją paklusti tamsiosios materijos struktūrai.

Tai patvirtina, kad gyvename pasekmių pasaulyje. Nauji mokslo atradimai vis aiškiau rodo, kad mūsų Visata, visa gamta ir visa jos negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogaus lygmenų sistema yra integrali ir visiškai tarpusavyje susijusi, persmelkta visapusių ryšių tinklo, ir nėra gamtoje jokios savarankiškos dalelės, jėgos ar veiksmo, o visa realybė pagrįsta absoliučiais tarpusavio ryšiais.

Mokslo nustatoma tamsiosios, mums nematomos, nesuvokiamos materijos procentinė dalis pagal dydį artėja prie liekanos, kuri priskiriama žmogaus proto galimybių išnaudojimo daliai. Žinome, kad jau seniai mokslas teigia, jog žmogus kol kas naudoja tik mažą dalį savo protinių galimybių – apie 5 proc. Tai perša logišką įžvalgą, kad tamsioji materija paslėpta mūsų nepanaudotų protinių galimybių dalyje.

Suprantant, kad gamta nemėgsta tuštumos, o tai reiškia, kad joje nėra jokio nereikalingo veiksmo ar sisteminio vieneto, kyla klausimas: kokiu tikslu tai nuo mūsų paslėpta?

Žmonija yra visos bendros sistemos, kurios sandara ir veikimas pagrįsti integralių, harmoningų ryšių evoliucija, dalis. Reikalas tas, kad nuo gamtos mus skiria jos mums duota užduotis pažinti, suvokti sistemą sąmoningai vykdant jos dėsnius. Todėl pradžioje esame atvesti į gamtos integralumui priešingą poziciją, kuri dabar mums demonstruojama per įvairiausias krizes. Visų krizių priežastis viena – negatyvūs, egocentriški, neintegralūs, integralių gamtos harmonijos dėsnių neatitinkantys tarpusavio ryšiai.

Mums skirta pereiti prie naujo žmogaus evoliucijos – harmonijos su gamta – etapo. Tik pradėję vykdyti visuotinį gamtos integralumo dėsnį – perėję nuo egoistinių prie integralių sąveikų – ne tik išspręsime visas krizių problemas, bet ir atskleisime visus nuo mūsų paslėptus pasaulius – tamsiosios materijos lygmenis iki pat jų pamato – priežasties.

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Analogijos gamtoje

Paveikslėlis

Europoje bei JAV atliekant intensyvius žmogaus smegenų tyrimus nustatyta, kad žmogaus galvos smegenų neuronų organizacija primena Visatos galaktikų organizaciją.

Pastebėta, kad materijos tarpusavio sąveika įvairiose galaktikose yra panaši į žmogaus smegenų neuronų tinklo sąveikas. Šis atradimas parodo, kad egzistuoja fundamentalus šį reiškinį nagrinėjantis dėsnis.

Visatos ir galvos smegenų panašumo tyrimai taip pat buvo aprašyti žurnale Physical Sciences: mokslininkai tvirtina, kad juodoji skylė primena ląstelės branduolį. Įvykiai, vykstantys aplink juodąsias skyles, – negrįžtamumo taškas, kuriame gravitacinė traukos jėga įsiurbia objektus į juodąją skylę, – primena branduolio membraną.

Įvykių horizontas yra dviejų sluoksnių, kaip ir branduolio membrana. Taip pat, kaip ir įvykių horizontas, kuris neleidžia niekam, kas pateko į skylės vidų, išeiti iš jos, branduolio membrana saugo ląstelę ir reguliuoja medžiagų apykaitą tarp jos branduolio ir jo aplinkos. Dar viena bendra savybė yra ta, kad juodosios skylės ir organizmo ląstelės sukuria elektromagnetinę spinduliuotę.

Vis daugiau mokslo atradimų rodo, kad viskas, kas egzistuoja makropasaulyje, atsispindi ir biologinėje ląstelėje – mikropasaulyje. Stebėdami ląstelę mes tarytum  stebime Visatos modelį.

Mokslo pasaulyje vis aiškiau stebimas visumos ir atskirų jos dalelių panašumo dėsnis. Belieka laukti vienos visų reiškinių ir jų sąlygojamos materijos formulės, kuri ne tik paaiškintų visų egzistuojančių objektų, nuo mažiausio iki didžiausio, įvykių bendrą kilmę bei struktūrinį pamatą, bet ir padėtų suprasti „tinklą Žmogus“ bei jo paskirtį.

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Komentaras DELFI straipsniui “Sujungus žmogaus ir gyvūno smegenis, pademonstruota valdymo mintimis galimybė“

Komentaras straipsniui – http://mokslas.delfi.lt/mokslas/sujungus-zmogaus-ir-gyvuno-smegenis-pademonstruota-valdymo-mintimis-galimybe.d?id=61981119

Paveikslėlis

Tai, kad mūsų norai komunikuoja mintimis – yra natūrali realybė, egzistuojanti nepriklausomai nuo to, ar mes suprantame, jaučiame tai ar ne, ką tokie eksperimentai, dirbtinai sustiprindami signalą tarp dviejų taškų, esančių bendrame minčių tinkle, tik patvirtina. Mūsų esmėje yra noras, noro programa – suskaidyti norai, kuriais per atvirus ar neatvirus minčių kanalus darome įtaką vienas kitam, “judinam uodegas“, kol kas vedini tik egoistinių ketinimų.

Yra žmonių, vadinamų telepatais, kurių jautrumas leidžia tai jausti, matyti be jokių jutimus sustiprinančių prietaisų. Kodėl nuo visų mūsų tai paslėpta? Tai paslėpta dėl to, kad šiame, egoizmo raidos etape, mes nepadarytume nereikalingos žalos vienas kitam, o kartu visai sistemai, savanaudiškais tikslais diktuodami savo aplinkai savo egoistinius norus. Blogiui suvokti pilnai pakanka ir tų galimybių, kurios duotos. Tai natūrali gamtos apsauga, kurią telepatai taip pat nutuokia, jausdami savo jautrumo išsaugojimo sąlygą – nesikišti, o tik stebėti procesą. 

Naivu yra bijoti tokiais būdais, kai reikėtų kiekvieną pajungti prie aparato, valdomos vergovės gyvenant tokioje realybėje, kurioje pasaulio didieji, per visas savo rankomis valdomas žiniasklaidos, kultūros sklaidos priemones (Holivudas!!!) diktuoja ir maitina pasaulio mases tik jiems naudingomis mintimis, kurios įtakoja, programuoja mūsų norus, o per juos ir gyvenimo būdą, elgesį. siekius, vertybes, tikslus.

Visi mes tapsime telepatais – mums atsivers stebuklingas nuo mūsų paslėptas minčių ir norų pasaulis tada, kai suprasime pasaulio sistemos, mūsų tarpusavio ryšių integralumą, jame slypinčią gyvybinę jėgą, esant mūsų egoizmo slepiamą nuo mūsų aukštesnės kokybės realybę ir imsime keistis iš intra-vertų į ekstra-vertus, iš egoistų į altruistus, kai artimą imsime matyti ne kaip savo egoistiniams norams tenkinti skirtą objektą, o kaip pasaulio dalį, kuri nuo manęs paslėpta, atskirta, atimta.

http://mokslas.delfi.lt/mokslas/sujungus-zmogaus-ir-gyvuno-smegenis-pademonstruota-valdymo-mintimis-galimybe.d?id=61981119#ixzz2aluqFbKG

Parašykite komentarą

Filed under Komentarai, Mokslas

Meilės varžybos

Meiles_varzybos

http://vimeo.com/33698394

Valentino dienos proga DVD žurnalas Wholphin išleido trumpą filmuką apie Stanfordo neurobiologinės tomografijos ir pažinimo centro neurologų eksperimentą, siekiantį nustatyti ar gali vienas asmuo mylėti stipriau nei kitas.

Septynių savanorių smegenų aktyvumui, galvojant apie meilę, nustatyti  buvo naudojamas funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI). Eksperimentu buvo nustatyta, kad tam tikrą objektą vienas asmuo gali myleti stipriau nei kitas.

Įdomus eksperimentas, bet ar tikrai juo buvo matuojama meilė? O gal tik meilė sau? Pažvelgę giliau, galime suprasti, kad emociniai centrai ir su jais susijusios sistemos tampa aktyvesni kai mes iš tam tikro objekto tikimės malonumo sau, ir kuo daugiau tikimės – tuo „gilesnę meilę matuojame“. Lygiai tas pats vyskta galvojant apie savo išrinktąjį, apie savo pasirinktą „meilės objektą“ – kuo didesnio malonumo, geresnio gyvenimo, savo svajonių išsipildymo tikimės santykyje su juo, tuo daugiau energijos aktyvuojama. Kol kas taip mes suprantame meilę.

Būtų įdomu kokius rezultatus parodydų panašūs eksperimentai, galvojant apie tai, kiek aš turėsiu savęs atsisakyti, peržengti per savo ego, laužyti savo įsitikinimus bei nusistatymus vien tam, kad išlaikyčiau ryšį su pasirinktu žmogumi, jau nekalbant apie tai, kad tame ryšyje jis laimėtų daugiau negu aš, nes tik tokiu atveju laukiamas rezultatas nebūtų savanaudiškas, ko reikalauja meilės sąvoka.

Gamta nuo meilės lauko mus atskyrė egoistiniu jėgos lauku, todėl į meilės lauką galima patekti tik pakilus virš jo keičiant savo egositines nuostatas į absoliučiai priešingas. Įdomu, kokiu būdu galima būtų pamatuoti šį darbą ir jo rezultatus?

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Psichologija, Vyras ir moteris