Tag Archives: sociologija

Kodėl antibiotikai tampa neveiksmingi

Image

Blogis triumfuoja tada, kai gėris ilsisi.

Penicilino išradėjas Aleksandras Flemingas neslėpė ir įspėjo, kad jo atrastų antibiotikų efektas nebus amžinas, nes mikrobai moka adaptuotis prie vaistų. Kuo plačiau antibiotikai naudojami, tuo greičiau mikrobai randa būdų apsisaugoti nuo jų.

Mūsų dienomis antibiotikai praranda savo savybes taip greitai, kad farmacijos įmonėms vis mažiau apsimoka juos gaminti. Vienos rūšies vaistų sukūrimas kainuoja apie milijardą dolerių ir šios išlaidos nespėja atsipirkti per tuos keletą metų, per kuriuos mikrobai prie vaistų prisitaiko.

Kuo tai gresia? Visų pirma tuo, kad net pačios mažiausios infekcijos taptų mirtinai pavojingos. Antibiotikams praradus veiksmingumą, žmonės praras galimybę gydyti vėžį, atlikti organų persodinimo operacijas bei visas kitas, kurios reikalauja įsiskverbimo į žmogaus kūną. Reikėtų pamiršti ne tik širdies vožtuvų ir panašias operacijas, bet ir implantus bei grožio chirurgiją apskritai.

Galime ramintis tuo, kad mes jų iš viso nevartojame arba vartojame tik kraštutiniais atvejais, tad mums šie pavojai negresia. Problema ta, kad šiuolaikinė maisto pramonė be mūsų atsiklausimo antibiotikus gausiai naudoja tiek augalinės kilmės maistui apdoroti, tiek mėsiniams galvijams auginti ir pan. Su dabartinės maisto pramonės tiekiamu maistu mes gauname milžiniškus kiekius žalingų medžiagų, tarp jų ir antibiotikų. O ką daryti, valgyti gi reikia, nemirsime juk badu!

Todėl, nežinodami, kaip išspręsti šią situaciją, nelabai norime apie tai galvoti, nors informacijos apie maiste esančius nuodus tikrai pakanka. O ką mes galime pakeisti? Juk nemesime savo darbų, kad galėtume viską patys išsiauginti. Ekologiškas maistas taip pat ne mūsų kišenei, nes tapo prabangos dalyku, kaip kad apnuodytas maistas tapo norma. Į teismą nepaduosi, nes viskas įteisinta. Parduotuvių neboikotuosim, nes valgyt reikia. Kur išeitis?

Iš tikro, visos šios priemonės nepadės, nes ne juose slypi problemos esmė. Problema mūsų požiūryje į vienas kitą, mūsų savanaudiškuose tarpusavio santykiuose. Būtent ši sritis kelia mums šią bei panašias problemas, yra problemų židinys, ir todėl būtent ją reikia taisyti. Esame tarpusavyje surišti, nors ne visada ir ne visi apie tai pagalvojame arba norime taip galvoti, ir kiekvienas poelgis, kad ir kiek mes būtume apsišarvavę morale, tampa kiekvieno iš mūsų elgesio dalimi.

Todėl utopiška galvoti, kad šių problemų sprendimas yra ne mano, o kitų žmonių ar organizacijų rankose, o didžiausia utopija iš visų galimų utopijų yra manyti, kad kas nors pasikeis nieko nedarant. Todėl tik patys atsigręžę į save, išdrįsę rasti problemos dalelę savyje, supratę jos žąlą, galime pradėti keisti požiūrį į artimą ir bendravimo kriterijus savo aplinkoje. Kadangi esame surišti vienu tinklu, tai galime būti tikri, kad šis naujas požiūris persiduos ir kitiems, pasklis po visą žmogaus sistemą ir tai bus tas „antibiotikas“, prieš kurį bakterijos bus bejėgės.

Jeigu, pradėję nuo savęs, nuo savo aplinkos, paskleisime madą rūpintis ne tik savimi, tai ji pasieks ir tuos, kurių rankose yra maisto pramonė. Pakeitę požiūrį, pamatysime, kad normaliam gyvenimui nereikia tokios maisto įvairovės – dešimčių duonos rūšių, šimtų rūšių sūrių, dešrų, kitų produktų. Šis didžiulis pasirinkimas lemia ne tik mūsų sveikatą, bet ir milžinišką maisto kiekio išmetimą. Sureguliavus paskirstymą, atkris būtinybė auginti gyvulius bei augalus naudojant antibiotikus ir pesticidus.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Komentaras DELFI straipsniui “Išsiaiškinta dar viena priežastis, skatinanti depresiją“

Komentuojamo straipsnio nuoroda – http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/issiaiskinta-dar-viena-priezastis-skatinanti-depresija.d?id=61983069

Paveikslėlis

Vincas Andriušis

2013-08-07 17:38
 
Depresija – XXI a. epidemija. Taip, pagrindinė priežastis tikslo, motyvacijos trūkumas. Bet kokia šios priežasties priežastis. Kodėl didėja visuomenėje šis trūkumas?

Žmogaus atskirai, ir žmonijos kartu, ego – norų visuma – auga. Kas skatina formuoti tikslus? Tikslus formuoti skatina poreikis patenkinti savo norus. Kuo žmogaus ego, žmogaus norai didesni – tuo didesni ir jo tikslai. Problema ta, kad egoistiniai norai, egoistiniai tikslai prieina aklavietę patirdami, kad jie, nepriklausomai nuo galimo išoriškai pavykusio rezultato, lieka tušti – vadinasi neįgyvendinti. Nuolatinis ir vis didėjantis tuštumos jausmas žmoguje ir yra depresijos priežastis. Kuo didesnė tuštuma – tuo didesnio užpildymo reikalauja, bet ego patirtis vis aiškiau rodo kad turimi “instrumentai“ neefektyvūs. Tokiu atveju, kadangi visų norų, kokie jie bebūtų, vardiklis vienas – noras patirti malonumą, o vietoje to auga tik jo deficitas, tai ir tikslai tampa beprasmiai. Taigi, “depreshion“ – nėra spaudimo.

Koks tada sprendimas? Anti-depresantas yra negęstantis tikslas. Tam reikia kad visuomenėje, žmogaus aplinkoje būtų demonstruojamos, reklamuojamos bendros ir visiems vienodai svarbios vertybės. Kadangi individas, patinka jam tai ar ne, jaučiasi kaip sociumo dalis, tai priima ir sociume reklamuojamas vertybes bei tikslus kaip savo ir yra dėl ko gyventi. Be to ir pats tikslas – nukreiptas ne į save, o į visuomenę – tampa nuolatos rezultatyvus, nes su tokiu tikslu atliekamas veiksmas ir noro tenkinamas veikia lygiagrečiai, t.y. norui nereikia laukti egoistinio rezultato, nes pats veiksmas tampa rezultatu. 

Išeitis – kurti integralią visuomenę.

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/issiaiskinta-dar-viena-priezastis-skatinanti-depresija.d?id=61983069#ixzz2bIKlbY9b

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized