Tag Archives: sveikata

Kodėl antibiotikai tampa neveiksmingi

Image

Blogis triumfuoja tada, kai gėris ilsisi.

Penicilino išradėjas Aleksandras Flemingas neslėpė ir įspėjo, kad jo atrastų antibiotikų efektas nebus amžinas, nes mikrobai moka adaptuotis prie vaistų. Kuo plačiau antibiotikai naudojami, tuo greičiau mikrobai randa būdų apsisaugoti nuo jų.

Mūsų dienomis antibiotikai praranda savo savybes taip greitai, kad farmacijos įmonėms vis mažiau apsimoka juos gaminti. Vienos rūšies vaistų sukūrimas kainuoja apie milijardą dolerių ir šios išlaidos nespėja atsipirkti per tuos keletą metų, per kuriuos mikrobai prie vaistų prisitaiko.

Kuo tai gresia? Visų pirma tuo, kad net pačios mažiausios infekcijos taptų mirtinai pavojingos. Antibiotikams praradus veiksmingumą, žmonės praras galimybę gydyti vėžį, atlikti organų persodinimo operacijas bei visas kitas, kurios reikalauja įsiskverbimo į žmogaus kūną. Reikėtų pamiršti ne tik širdies vožtuvų ir panašias operacijas, bet ir implantus bei grožio chirurgiją apskritai.

Galime ramintis tuo, kad mes jų iš viso nevartojame arba vartojame tik kraštutiniais atvejais, tad mums šie pavojai negresia. Problema ta, kad šiuolaikinė maisto pramonė be mūsų atsiklausimo antibiotikus gausiai naudoja tiek augalinės kilmės maistui apdoroti, tiek mėsiniams galvijams auginti ir pan. Su dabartinės maisto pramonės tiekiamu maistu mes gauname milžiniškus kiekius žalingų medžiagų, tarp jų ir antibiotikų. O ką daryti, valgyti gi reikia, nemirsime juk badu!

Todėl, nežinodami, kaip išspręsti šią situaciją, nelabai norime apie tai galvoti, nors informacijos apie maiste esančius nuodus tikrai pakanka. O ką mes galime pakeisti? Juk nemesime savo darbų, kad galėtume viską patys išsiauginti. Ekologiškas maistas taip pat ne mūsų kišenei, nes tapo prabangos dalyku, kaip kad apnuodytas maistas tapo norma. Į teismą nepaduosi, nes viskas įteisinta. Parduotuvių neboikotuosim, nes valgyt reikia. Kur išeitis?

Iš tikro, visos šios priemonės nepadės, nes ne juose slypi problemos esmė. Problema mūsų požiūryje į vienas kitą, mūsų savanaudiškuose tarpusavio santykiuose. Būtent ši sritis kelia mums šią bei panašias problemas, yra problemų židinys, ir todėl būtent ją reikia taisyti. Esame tarpusavyje surišti, nors ne visada ir ne visi apie tai pagalvojame arba norime taip galvoti, ir kiekvienas poelgis, kad ir kiek mes būtume apsišarvavę morale, tampa kiekvieno iš mūsų elgesio dalimi.

Todėl utopiška galvoti, kad šių problemų sprendimas yra ne mano, o kitų žmonių ar organizacijų rankose, o didžiausia utopija iš visų galimų utopijų yra manyti, kad kas nors pasikeis nieko nedarant. Todėl tik patys atsigręžę į save, išdrįsę rasti problemos dalelę savyje, supratę jos žąlą, galime pradėti keisti požiūrį į artimą ir bendravimo kriterijus savo aplinkoje. Kadangi esame surišti vienu tinklu, tai galime būti tikri, kad šis naujas požiūris persiduos ir kitiems, pasklis po visą žmogaus sistemą ir tai bus tas „antibiotikas“, prieš kurį bakterijos bus bejėgės.

Jeigu, pradėję nuo savęs, nuo savo aplinkos, paskleisime madą rūpintis ne tik savimi, tai ji pasieks ir tuos, kurių rankose yra maisto pramonė. Pakeitę požiūrį, pamatysime, kad normaliam gyvenimui nereikia tokios maisto įvairovės – dešimčių duonos rūšių, šimtų rūšių sūrių, dešrų, kitų produktų. Šis didžiulis pasirinkimas lemia ne tik mūsų sveikatą, bet ir milžinišką maisto kiekio išmetimą. Sureguliavus paskirstymą, atkris būtinybė auginti gyvulius bei augalus naudojant antibiotikus ir pesticidus.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Sveikatingumo metai

???????????????????????????????????????

 

2013-ieji metai Seimo yra paskelbti Sveikatingumo metais. Ar tapsime dėl to bent kiek sveikesni?

Žinoma, kad sveikatos apsaugos kuruojamos sritys šiais laikais yra labiausiai korumpuotos dėl iš medicinos ir farmacijos bendrovių uždirbamų didžiausių pelnų. Europos Sąjungos rinkoje šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei 12 000 pavadinimų vaistų, kai, specialistų nuomone, visoms ligoms gydyti pakanka 200. Taigi naivu tikėtis, kad „Sveikatingumo metai“ yra skirti sergantiesiems, o ne sveikatos srities atstovams veikti palankesnėmis sąlygomis.

Medicinos ir farmacijos įmonės mūsų dienomis neturi nieko bendra su Hipokrato priesaika ir veikia pagal nuožmius savanaudiškumo principus. Kuriami ne tik vaistai, bet ir ligos, kurioms gydyti reikia naujų vaistų, vyksta masinė manipuliacija žmonių sąmone, vaistai kuriami ne ligoms gydyti, o sveikatai palaikyti, nes geriausias klientas – kuo ilgiau gyvenantis amžinas ligonis. Ši pelninga sritis yra didžiausių pasaulio korporacijų rankose ir savo moralumu niekuo nesiskiria nuo narkotikų verslo. Kas gali paneigti, kad tokios gražiai atrodančios kampanijos kaip „kova prieš rūkymą“ nėra gerai apgalvotas verslo žingsnis siekiant nikotino badui pakeisti stipresnių narkotikų badu? Todėl į egocentrizmą orientuotoje visuomenėje ir ateityje galima tikėtis tik dar geriau ir gražiau apgalvotos priklausomybės. Taigi ar yra išeitis?

Turime suprasti, kad mūsų gyvenime nėra jokios kitos tokios griaunančios, destruktyvios jėgos, kaip savanaudiškumas (egoizmas), ir visi destruktyvūs veiksmai kyla iš šios jėgos diktuojamų sprendimų. Taip pat turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, o mes – šios sistemos dalis. Veiksmai, įvykiai – tai tik ledkalnio viršūnė, jau priimtų sprendimų pasekmės, kurios priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšių harmonijos. Kad ir kaip tai atrodytų paradoksalu, visų ligų šaltinis – mūsų visuomeninių ryšių pusiausvyros pažeidimas.

Todėl jokie daliniai sprendimai nepadės, o tik tie, kurie nukreipti į problemos židinį, kuris yra visiems bendras, ir atsakomybė už bendrą organizmo – visos žmonijos – būseną, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir mano asmeninė gerovė, tenka visiems vienoda, kiekvienam pagal individualaus savanaudiškumo laipsnį. Natūralu, kad didesnių norų savininkuose – valdančiųjų klasėje, verslo klasėje – egoizmo pasireiškimą matome ypatingai ryškiai, ko visiškai nepastebime savyje, pavyzdžiui, nesisveikindami su kaimynu.

Ar galime tai sustabdyti, ar galime pakeisti? Taip, galime, bet keisdami ne kitus, o keisdami save, savo aplinką, požiūrį į aplinkinius. Sistema yra integrali ir būtent tai suteikia tokią galimybę. Taisydami savo savanaudiškumą, koks didelis ar mažas jis būtų, taisome visą sistemą. Gal mano veiksmas ir atrodo kaip drugelio sparno mostelėjimas, bet jo sukelta banga nuvilnija per visą sisteminę grandinėlę, pasiekdama net didžiausių egoistų smegenis. Plasnokime!

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

22 rugpjūčio, 2013 · 8:12 pm