Tag Archives: vaistai

Sveikatingumo metai

???????????????????????????????????????

 

2013-ieji metai Seimo yra paskelbti Sveikatingumo metais. Ar tapsime dėl to bent kiek sveikesni?

Žinoma, kad sveikatos apsaugos kuruojamos sritys šiais laikais yra labiausiai korumpuotos dėl iš medicinos ir farmacijos bendrovių uždirbamų didžiausių pelnų. Europos Sąjungos rinkoje šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei 12 000 pavadinimų vaistų, kai, specialistų nuomone, visoms ligoms gydyti pakanka 200. Taigi naivu tikėtis, kad „Sveikatingumo metai“ yra skirti sergantiesiems, o ne sveikatos srities atstovams veikti palankesnėmis sąlygomis.

Medicinos ir farmacijos įmonės mūsų dienomis neturi nieko bendra su Hipokrato priesaika ir veikia pagal nuožmius savanaudiškumo principus. Kuriami ne tik vaistai, bet ir ligos, kurioms gydyti reikia naujų vaistų, vyksta masinė manipuliacija žmonių sąmone, vaistai kuriami ne ligoms gydyti, o sveikatai palaikyti, nes geriausias klientas – kuo ilgiau gyvenantis amžinas ligonis. Ši pelninga sritis yra didžiausių pasaulio korporacijų rankose ir savo moralumu niekuo nesiskiria nuo narkotikų verslo. Kas gali paneigti, kad tokios gražiai atrodančios kampanijos kaip „kova prieš rūkymą“ nėra gerai apgalvotas verslo žingsnis siekiant nikotino badui pakeisti stipresnių narkotikų badu? Todėl į egocentrizmą orientuotoje visuomenėje ir ateityje galima tikėtis tik dar geriau ir gražiau apgalvotos priklausomybės. Taigi ar yra išeitis?

Turime suprasti, kad mūsų gyvenime nėra jokios kitos tokios griaunančios, destruktyvios jėgos, kaip savanaudiškumas (egoizmas), ir visi destruktyvūs veiksmai kyla iš šios jėgos diktuojamų sprendimų. Taip pat turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, o mes – šios sistemos dalis. Veiksmai, įvykiai – tai tik ledkalnio viršūnė, jau priimtų sprendimų pasekmės, kurios priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšių harmonijos. Kad ir kaip tai atrodytų paradoksalu, visų ligų šaltinis – mūsų visuomeninių ryšių pusiausvyros pažeidimas.

Todėl jokie daliniai sprendimai nepadės, o tik tie, kurie nukreipti į problemos židinį, kuris yra visiems bendras, ir atsakomybė už bendrą organizmo – visos žmonijos – būseną, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir mano asmeninė gerovė, tenka visiems vienoda, kiekvienam pagal individualaus savanaudiškumo laipsnį. Natūralu, kad didesnių norų savininkuose – valdančiųjų klasėje, verslo klasėje – egoizmo pasireiškimą matome ypatingai ryškiai, ko visiškai nepastebime savyje, pavyzdžiui, nesisveikindami su kaimynu.

Ar galime tai sustabdyti, ar galime pakeisti? Taip, galime, bet keisdami ne kitus, o keisdami save, savo aplinką, požiūrį į aplinkinius. Sistema yra integrali ir būtent tai suteikia tokią galimybę. Taisydami savo savanaudiškumą, koks didelis ar mažas jis būtų, taisome visą sistemą. Gal mano veiksmas ir atrodo kaip drugelio sparno mostelėjimas, bet jo sukelta banga nuvilnija per visą sisteminę grandinėlę, pasiekdama net didžiausių egoistų smegenis. Plasnokime!

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

22 rugpjūčio, 2013 · 8:12 pm

Vaistai nuo depresijos – visuomenės rankose

Paveikslėlis

„Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.

Antuanas de Sent Egziuperi

Jeigu XX a psichologai buvo pavadinę baimių amžiumi, tai vos teprasidėjęs XXI a. jau yra vadinamas depresijos amžiumi. Žmonės pavargo bijoti ekstremistų, teroristų, gamtos kataklizmų, krizių, atominio karo, pasaulio pabaigos… Visos šios baimės nugrimzdo į tylią depresiją, vis sparčiau pildančią farmacijos įmonių sąskaitas.

Norint tuo įsitikinti, tereikia atidžiau pažvelgti į vaistinių lentynas: daugiau nei pusė pasaulyje dabar gaminamų vaistų – tai antidepresantai ir psichotropiniai preparatai. Reikia nepamiršti, kad dar daug yra tokių žmonių, kurie gydosi savomis priemonėmis, o tai paprastai būna narkotikai.

Statistika įspūdinga: nedarbingais dėl depresijos pasaulyje per metus tampa 200 milijonų specialistų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, depresijos sukeltų invalidumo atvejų skaičius yra pats didžiausias. Prognozuojama, kad depresija bus dažniausia ankstyvos mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Pagal statistiką depresija kankina apie 15 proc. daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų. Klinikine depresija sergančių vaikų skaičius per metus išauga 23 proc.! Tai tik oficiali statistika.

Be to, ši liga plinta kaip epidemija, t. y. iš žmogaus žmogui persiduoda kaip infekcija. Depresijai charakteringas žmogaus mąstymo būdas, kurio pagrindas – egocentrizmas, plinta aplinkiniams ir persiduoda ne tik žmonėms, o ir kitiems gamtos lygmenims, integraliai tarpusavyje susijusiems ir visiškai priklausomiems nuo žmogaus, o ne atvirkščiai. Pastaruoju metu vis daugiau naminių gyvūnų serga depresija, kurią jiems perduoda jų šeimininkai.

Tyrimai rodo, kad žmogaus kognityvinis pažeidžiamumas priklauso nuo jį supančios aplinkos. Kadangi visi esame susiję visuotiniu ryšių tinklu ne tik tarpusavyje, bet ir su visu negyvuoju, augaliniu bei gyvūnų pasauliu, tai būtent mes užkrečiame pasaulį savo emocijomis. Depresija, kaip ir visas kitas mums per šiuos ryšius sugrįžtantis poveikis aplinkai, sklinda mums nematomomis „virusinėmis“ bangomis.

Kokia esminė depresijos priežastis? Norą pavadinkime materija, o jo užpildymą – šviesa. Mūsų visų norų bendras vardiklis – siekis patirti malonumą. Į savo egoistinius norus mes gauname tik mikroskopiškai mažus šviesos kiekius. Šią porciją gauname tik pirminiame kontakte su malonumo objektu, tam tikra noro išorine forma, nes po to neišvengiamai pats užpildymas anuliuoja norą – malonumo jutimo pagrindą. Kai noras išauga, o jo gaunamos dozės lieka tokios pačios, kyla depresija, o mūsų norai vis auga. Savo egoistinio noro formoje mes negalime patirti daugiau, nei tokiam procese įmanomos minimalios šviesos dozės. Padidinti šią šviesos porciją galima tik per pozityvius ryšius su kitais ir atitinkamu ketinimu.

Vis daugiau tyrimų rodo ir vis daugiau psichologų pritaria, kad tik „sveikame“ kolektyve, aplinkoje, visuomenėje žmogus gali pajusti laimę, o tai reiškia, kad ji priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšių pozityvumo ir bendro mūsų nusiteikimo laimei. Vadinasi, gydyti reikia ne atskirą žmogų, o socialinius tarpusavio santykius, mūsų tarpusavio ryšius. Depresija išnyks tik visuomenėje sukūrus šiltų santykių, pasitikėjimo ir pozityvumo atmosferą. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, tad vaistai nuo depresijos – mūsų rankose.

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Komentaras straipsniui DELFI “Šokiruojanti buvusio farmacininko išpažintis Vilniuje: 70-80 proc. vaistų negydo“

Paveikslėlis
Visų ligų šaltinis – mūsų visuomeninių ryšių pusiausvyros pažeidimas. Tai tinka tiek nuo mūsų akių paslėptiems vidiniams procesams, tiek galimiems stebėti, bet sąmoningai gerai slepiamiems, išoriniams procesams. Turime suprasti, kad mūsų gyvenime nėra jokios kitos griaunančios, destruktyvios jėgos, kaip savanaudiškumas (egoizmas) ir visi destruktyvūs veiksmai kyla iš šios jėgos diktuojamų sprendimų. Taip pat turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, o mes šios sistemos dalis. Todėl jokie daliniai sprendimai nepadės, o tik tie, kurie nukreipti į problemos židinį, kuris yra visiems bendras ir atsakomybė už bendrą organizmo – visos žmonijos – būseną, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir mano asmeninė, tenka visiems vienoda, kiekvienam pagal individualaus savanaudiškumo laipsnį.
Natūralu, kad didesnių norų savininkuose – valdančiųjų klasėje, verslo klasėje tai matome ypatingai ryškiai, ko visiškai nepastebime savyje, pavyzdžiui, nesisveikindami su kaimynu. Medicinos ir farmacijos neturi nieko bendro su Hipokrato priesaika ir veikia pagal nuožmius savanaudiškumo principus, todėl yra kuriami ne tik vaistai, bet ir ligos, kurios pareikalautų naujų vaistų, vyksta masinė manipuliacija žmonių sąmone, vaistai kuriami ne ligų gydymui, o sveikatos palaikymui, nes geriausias klientas – kuo ilgiau gyvenantis amžinas ligonis. Ši pelninga sritis yra didžiausių pasaulio korporacijų rankose ir savo morale niekuo nesiskiria nuo narkotikų verslo. Kas gali paneigti, kad tokios gražiai atrodančios kampanijos, kaip „kova prieš rūkymą“ nėra gerai apgalvotas verslo žingsnis nikotino badą pakeisti stipresnių narkotikų badu.
Ar galime mes tai sustabdyti, ar galime juos pakeisti? Taip galime, bet keisdami ne juos, o keisdami save, savo aplinką, požiūrį į aplinkinius. Sistema yra integrali ir būtent tai duoda tokią galimybę. Taisydami savo savanaudiškumą, koks didelis ar mažas jis būtų, taisome visą sistemą. Gal mano veiksmas ir atrodo kaip drugelio sparno mostelėjimas, bet jo sukelta banga nuvilnija per visą sisteminę grandinėlę, pasiekdama net didžiausių egoistų smegenis. Plasnokime!
Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Komentarai, Medicina