Diskusija Facebook’e po neįvykusios pasaulio pabaigos

   

Mantas Solo Suveikė NOD’as.. tame puslapyje yra virusas.. .. pasaulio pabaiga ir ta apkrėsta skaitmeniškai

MintisInfo Plius Virusas jau pasalintas

Mantas Solo nepašalintas…

MintisInfo Plius Sakau kad pašalintas. Tau ta uzsklanda meta del to, kad ir ji nezino kad pasalintas

Mantas Solo mes irgi nežinome.. mes juk – programos

MintisInfo Plius Mes gamtos programos su paliktu ir gerai pasleptu valios laisves oparatoriumi

Mantas Solo proto fantazija…. tebūnie..

MintisInfo Plius Fantazija reikalinga tik kūrybinio proceso judėjimui pirmyn palaikyti, bet tai ne operatorius.

Mantas Solo programa nepasižymi kūrybiškumu

MintisInfo Plius Gamtos programoje sunku įžvelgti kūrybiškumą, nes tame lygyje, kurioje ji buvo sukurta nėra nei erdvės, nei laiko, nei judėjimo. Tai reiškia, kad sumanymas ir rezultatas kyla kartu.

Mantas Solo šis teiginys – prielaida..

MintisInfo Plius Kiekvienam skirtingai – reliatyvu. Bet koks mokslinis teiginys suvokėjo (konkretaus stebėtojo) sąmonėje taip pat turi praeiti dėsningas suvokimo pakopas: informacija, prielaida, eksperimentas (patyrimas), rezultatas.

Mantas Solo mokslas nėra pažinimo priemonė.

MintisInfo Plius Taip, mokslas ne priemonė – mokslas žinių sistema.

Mantas Solo taip.. tai yra apribojimas..

MintisInfo Plius Taip, bet koks pažinimas pagrįstas apribojimu.

Mantas Solo mokslas nėra pažinimas..

MintisInfo Plius Sutinku, juk rašiau: mokslas – žinių sistema.

Mantas Solo bet rašėte, kad: “Taip, bet koks pažinimas pagrįstas apribojimu.“

Mantas Solo kas yra pažinimas?

MintisInfo Plius Taip, rašiau kad pagrįstas, bet tai kas kita. Pažinimas yra realus patyrimas.

Mantas Solo pažinimas yra realus patyrimas, apribotas mokslu…. taip..

MintisInfo Plius Ne ne taip. Mokslas – žinių sistema. Pažinimas yra apribotas priešingos pozicijos būtinybe.

Mantas Solo kieno priešingos pozicijos?

MintisInfo Plius Priešingos pažinimo objektui. Pavyzdžiui, norint pažint balta, reikalinga – juoda, saldu – kartu, norint pažint save, reikia bendraut su kitais, etc.

Mantas Solo na, taip.. dualumas… tai apribojimas..

Mantas Solo bet koks pažinimas apribotas dualumu….

Mantas Solo apribojimo pasekmė – mokslas – žinių sistema.

MintisInfo Plius Taip, Nėra Kūrėjo be kūrinio

MintisInfo Plius Čia atsakiau į prieš tai buvusį teiginį.

Mantas Solo gal teko bendrauti su Kūrėju?..

MintisInfo Plius    Tu geriau Jo paklausk 🙂

Mantas Solo atsakymas – pusiausvyros pagrindas..

MintisInfo Plius Taip, – pusiausvyra “programos vinis“

Mantas Solo taip.. bet kuri programa “nori“ veikti teisingai jos pačios ribose…

MintisInfo Plius Nelabai supratau klausimo, gal galėtum performuoti nelabai protingiems?

MintisInfo Plius Na ne klausimo, teiginio

Mantas Solo programai yra nesuprantama tai , kad už jos ribų…. na pvz.word tekstinis redaktorius neatlieka 3Dmax autodesk funkcijų..

Mantas Solo homo sapiens yra programa

MintisInfo Plius Čia dar baisiau

MintisInfo Plius Programa Gamtos programoje…. Ok…?

Mantas Solo tai jau paprogramė.. irgi nelabai kas..

Mantas Solo ciklinio algoritmo saviplaka

MintisInfo Plius Ne, tiesiog programos lygmuo

Mantas Solo lygmens sąvokai netaikytina programos atributika

MintisInfo Plius Gal, sutinku. geriau iš viso neskaidyt – Gamtos programos dalis

Mantas Solo programa gi apriboja ties poreikių tenkinimo algoritmu… einu į WC.

MintisInfo Plius taip, poreikiu tenkinimas ribotas vieninteliu rezultatu – patenkinimu. Taip, ok.

MintisInfo Plius Ka turi galvoje saviplaka?

Mantas Solo saviplaka – negalėjimas ištrūkti iš ciklo.

MintisInfo Plius Nesutinku

Mantas Solo lygmuo – plokštuma, kurioje vyksta ciklas

Mantas Solo esmė neturi atributų

MintisInfo Plius Tokiu atveju išeitų, kad ciklas neturi prasmės, o kadangi jis gamtos programos dalis, tai ir visa programa neturi prasmės, savo galutinio tikslo. Toks ciklas – kaip šuo besivaikantis savo uodegą.

Mantas Solo taip

MintisInfo Plius Nerasi nei vienos tokios programos gamtoje, kuri neturi prasmės.

MintisInfo Plius Ciklas taip, yra. Bet jis “neįlipa į tą pačią upę“, o atlieka darbą.

MintisInfo Plius Jis visada nepasotinamą poreikį daro dar labiau nepasotintu.

Mantas Solo na , taip.. tai vienas iš ciklo atributikos elementų

MintisInfo Plius Kiekvienas ciklo periodas prideda nepasitenkinimui koficiento porciją.

MintisInfo Plius Ir tai turi prasmę

Mantas Solo pats ciklo faktas išlieka..

MintisInfo Plius Ciklo faktas išlieka kaip ir visi kiti egzistuojantys faktai – visi reikalingi. Bet jis nepasitenkinumui anksciau ar vėliau “uždirba“ naują kokybinę reikšmę, išreikštą programos prasmės klausimu, o tai jau ryšio su šaltiniu pradžios taškas.

Mantas Solo faktas – tai įkalinimas išraiškos ribotume..

MintisInfo Plius Kiekviena funkcija ribota savo reikšme bendros funkcijos integralui. Tai normalu. Tai kas?

Mantas Solo ne visada.. yra daugiareikšmių funkcijų klasė , esant tam pačiam argumentui..

MintisInfo Plius Taip, funkcija gali būti daugiareikšmė konkrečiam argumentui, bet tai nereiškia kad jos daugiareikšmiškumas nėra apribotas. Pavyzdžiui širdis gali būti nevienareikšmė atskiram organui, bet ji niekada neatliks jai neskirtų funkcijų, pavyzdžiui kepenų.

Mantas Solo mes to nežinome, nes esame apriboti žinių sistema..

MintisInfo Plius Kodėl nežinome, ar negalime žinoti? Kol kas kalbame ribų rėmuose. Nekalbame gi apie esmes.

Mantas Solo žinių sistemos ribose širdis neatlieka kepenų darbo..

MintisInfo Plius Na ir ko daugiau reikia? To pakanka. Nėra KO ČIA DAUGIAU KAPSTYTI.

Mantas Solo ok

MintisInfo Plius Vakar buvau vaiku egluteje pedagoginiame. Ten vaidinimu veikams gadina smegenis, kad gyvuliukai kalba karta metuose. Ir kiek jau šimtmečiu šiuo mitu gadina smegenis, nors visi puikiai žino kad niekada jie nekalba. Kuo pagrįstas toks užsispyrimas?

MintisInfo Plius Fanatizmu!

Mantas Solo pasakos žanras nėra juk susijęs su fanatizmu

MintisInfo Plius Tikrasis ne, bet tikrasis…

MintisInfo Plius Yra alegorijos kodas ir yra jo neišmanymo interpretacijos, kurių pagrindu iš vaikų daromi idijotai.

Mantas Solo visi išsakymai bet kuriuo aspektu yra interpretacijos

MintisInfo Plius Juk tie pasakotojai kaip naujai gimusiems muitininkai melagiai. Kurie pasakoja tai ko patys nesupranta, o po to išsisukinėdami turi ir toliau melą dangstyti melu.

Mantas Solo jie tokie pat kaip ir mes

MintisInfo Plius Nežinau ką turi galvoje. Bet pavyzdžiui. Jeigu aš parašau tau užkoduotą laišką. Kodas pas mane. Tai pas ką jo ieškoti?

Mantas Solo aš galiu jo ir nesuprasti…

Mantas Solo mes – susipriešinę, nes nesuprantame vienas kito

MintisInfo Plius Būtent. Taigi, jeigu jo nesupratęs kreipiesi į autorių, tai turi šansų suprasti. O jeigu nesupratęs klausi tų, kurie manęs net nematę, arba pats pradėtum interpretuoti nesuprastą tekstą, tai kokios čia pasakos gautųsi?

Mantas Solo klausimo rėmuose

Mantas Solo bei autoriaus kompetencijos rėmuose..

MintisInfo Plius Yra autorių knygos ir yra tų knygų terminų žodynai, parašyti tų pačių autorių, ar jų mokinių, kuriems tai buvo tiesiogiai jų perduota.

MintisInfo Plius Pakanka pasidomėti ką jų raštuose reiškė gyvuliukai, kiti terminai ir nereiks “kurti kvailų pasakų“

Mantas Solo autoriteto galia..

MintisInfo Plius Gaila tik kad masių autoritetas – Kvailystė. Su ja lengviau gyventi.

Žinių šaltinis

 

Vaidotas Matutis: Dar mąstant apie žinių įsisavinimo procesą, reiktų apmąstyti prielaidą, kad tai ko gero yra kūrybinis procesas. Čia aš prisiminiau kažkada skaitytos kolektyvinės monografijos mintis, labai tinkančias šiai specifikai:
„Žmogus geba suvokti kūrybos prasmę atsižvelgdamas į saviraiškos poreikius ir kultūros vertybes. Asmens požiūriu – tai saviugdos ir brandos įprasminimo galimybė, o visuomenės požiūriu – tai individo socializacija – kultūros vertybių ir egzistavimo joje galimybių perėmimas.“
(ištrauka iš knygos, kolektyvinės monografijos „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“, VPU leidykla, II papildytas leidimas, 2011 m.)
Perifrazuojant galima pasakyti: Žmogus sugeba įsisavinti žinias atsižvelgdamas į saviraiškos poreikius ir jo aplinkos visuomenėje vyraujančias žinias bei vertybes.
Tačiau tai tinka tik kalbant apie tas žinias, kurios jau yra kieno nors įsisavintos ir gali būti perduotos kitiems žmonės dalijimosi žiniomis procese. Na o jei grįžti prie žinių – kaip ekonomikos resurso specifikos, tai reikėtų atkreipti dėmesį į žinių šaltinį. Klasikinės ekonomikos apibrėžimo rėmuose, bet kurie resursai turi savo šaltinį, iš kurio gamybos procese yra atnaujinama jau sunaudota dalis. Kiek teko susipažinti su „žinių ekonomikos“ moksliniais darbais, net ir tais kurių pagrindu apgintos disertacijos, niekur neradau atsakymo į klausimą: kur yra naujų žinių šaltinis?
Peršasi išvada, kad vėl turime nesuderinamumą tarp ekonomikos ir žinių – kaip ekonomikos resurso, kas vėl parodo termino „žinių ekonomika“ beprasmiškumą…

Mano komentaras: Pabandžiau šį tavo klausimą iškelti sau. Pamačiau, kad norint atsakyti į šį klausimą, reikia, visų pirma, apibrėžti kas yra žinios, nuo ko jos priklauso. Tarkime, aš esu žinių visuomenėje, bet “neturiu apetito” joms – tekės į mane žinios? Ne. Tarkime esu žinių visuomenėje ir “turiu apetitą” joms, bet tas mano apetitas uždara sistema, tenkina tik mano ego. Užsikimš? Užsikimš ir pradės rūgti. Išvada – priklauso nuo žinių noro, kuris Maslou pavyzdžio piramidėje yra žemiau tik už priežastį, ir jo sąveikos su aplinka.

Tai analizė vieno elemento atžvilgiu. Dabar integruokime šį modeliuką į Žmonijos modelį. Organizmas “Žmonija” yra tam tikrame potencialiniame (begalinio potencialo) jėgos lauke. Tą lauką pavadinkime priežastimi, kurio potencialas yra išreikštas jam savybėmis atvirkščia materialia kokybine-kiekybine struktūra su ją savyje talpinančiu stebėtoju Žmogumi=Žmonija. Integruokime atskirų individų norus pažinti, gausime Žmonijos norą-kintamąjį begalinio potencialo lauke, kurio funkcija priklauso nuo viso organizmo būsenos laidumo, kuris priklauso, kaip ir individo atveju, nuo noro dydžio ir nuo būsenos (bendro noro) orientacijos į save ar į išorę, nuo kiekybinio ir kokybinio santykio su pačiu lauku.

Taigi, manau kad klausimas “Kas yra naujų žinių šaltinis” neturi prasmės, kaip ir klausimas kas yra elektra, kas yra jėga, ar pan. Mums pakanka atsakyti į klausimą kaip tai veikia, nuo ko priklauso.

Žinių šaltinis?