Komentaras straipsniui DELFI “Šokiruojanti buvusio farmacininko išpažintis Vilniuje: 70-80 proc. vaistų negydo“

Komentaras straipsniui – http://www.delfi.lt/news/daily/health/sokiruojanti-buvusio-farmacininko-ispazintis-vilniuje-70-80-proc-vaistu-negydo.d?id=55990367#ixzz2WlN63WkV

Visų ligų šaltinis – mūsų visuomeninių ryšių pusiausvyros pažeidimas. Tai tinka tiek nuo mūsų akių paslėptiems vidiniams procesams, tiek galimiems stebėti, bet sąmoningai gerai slepiamiems, išoriniams procesams. Turime suprasti, kad mūsų gyvenime nėra jokios kitos griaunančios, destruktyvios jėgos, kaip savanaudiškumas (egoizmas) ir visi destruktyvūs veiksmai kyla iš šios jėgos diktuojamų sprendimų. Taip pat turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, o mes šios sistemos dalis. Todėl jokie daliniai sprendimai nepadės, o tik tie, kurie nukreipti į problemos židinį, kuris yra visiems bendras ir atsakomybė už bendrą organizmo – visos žmonijos – būseną, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir mano asmeninė, tenka visiems vienoda, kiekvienam pagal individualaus savanaudiškumo laipsnį.

Natūralu, kad didesnių norų savininkuose – valdančiųjų klasėje, verslo klasėje tai matome ypatingai ryškiai, ko visiškai nepastebime savyje, pavyzdžiui, nesisveikindami su kaimynu. Medicinos ir farmacijos neturi nieko bendro su Hipokrato priesaika ir veikia pagal nuožmius savanaudiškumo principus, todėl yra kuriami ne tik vaistai, bet ir ligos, kurios pareikalautų naujų vaistų, vyksta masinė manipuliacija žmonių sąmone, vaistai kuriami ne ligų gydymui, o sveikatos palaikymui, nes geriausias klientas – kuo ilgiau gyvenantis amžinas ligonis. Ši pelninga sritis yra didžiausių pasaulio korporacijų rankose ir savo morale niekuo nesiskiria nuo narkotikų verslo. Kas gali paneigti, kad tokios gražiai atrodančios kampanijos, kaip „kova prieš rūkymą“ nėra gerai apgalvotas verslo žingsnis nikotino badą pakeisti stipresnių narkotikų badu.

Ar galime mes tai sustabdyti, ar galime juos pakeisti? Taip galime, bet keisdami ne juos, o keisdami save, savo aplinką, požiūrį į aplinkinius. Sistema yra integrali ir būtent tai duoda tokią galimybę. Taisydami savo savanaudiškumą, koks didelis ar mažas jis būtų, taisome visą sistemą. Gal mano veiksmas ir atrodo kaip drugelio sparno mostelėjimas, bet jo sukelta banga nuvilnija per visą sisteminę grandinėlę, pasiekdama net didžiausių egoistų smegenis. Plasnokime!

Vincas Andriušis

Komentaras DELFI straipsniui “S. Žukas. Ponai, prarandame gabiausius“

Komentaras straipsniui ““S. Žukas. Ponai, prarandame gabiausius“

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/s-zukas-ponai-prarandame-gabiausius.d?id=61711893#ixzz2XXPPFOl9

2013-06-28 21:38

Niekam ne paslaptis, kad lietuviai yra ypatingai uždaro būdo, todėl visi depresyūs globalaus pasaulio gyvenimo reiškiniai šioje tautoje reiškiasi ryškiau, negu kitose, bet nereikia pamiršti, kad dabartiniame globaliame pasaulyje jie yra bendri visai žmonijai, nes kitaip tautą galima nuvaryti į dar didesnę depresiją.
Kodėl tokius ir panašius reiškinius vadinu depresyviais? Todėl, kad visų problemų priežastis yra viena – gyvybinės energijos trūkumas, ką ir nurodo pats žodis “depresija“ – žemas spaudimas, spaudimo, gyvybinės jėgos spaudimo trūkumas.
Kaip jis atsiranda ir kodėl didėja?
Kuo stipriau vystosi žmonijos egoizmas ir stumia, atskiria mus vienas nuo kito (o lietuviai, kaip minėjau, iš prigimties jau pakankamai uždaro būdo), o gamtos diktuojamos pasauliui realijos atvirkščiai, reikškiasi kaip vis labiau integralios, tuo mums – individualistams – vis labiau priešingiems gamtos diktuojamiems reikalavimams, gyvenimas kelia vis didesnių problemų visose žmogaus veiklos sferose kartu.
Todėl jokie daliniai sprendimai nepadės: partijų siūlomi gražūs projektai – užsidarys tik pasitarnavę partijų tikslams, skiriamos lėšos – bus išvogtos, pedagoginis dėl gerų rūmų, ar kitų individualistinių priežasčių – sužlugdytas, ir t.t. Jeigu serga visas organizmas, tai ir gydyti reikia jį visą, aišku, tiksliai žinant nuo ko.
Gyvybinė jėga slypi pozityviuose žmonių tarpusavio ryšiuose, santarvėje, kurių formavimui gamta ir duoda, augina egoizmą mumyse, kaip būtiną medžiagą ryšiams megzti, nes bet kokiam procesui reikalinga priešingybė, kaip bet kokiam žaliam gyvam daigui – juoda negyva žemė.
Todėl vienintelis visų problemų sprendimo kelias perprasti gamtos integralumą, jo dėsnius, skatinti visuomenėje integralaus pasaulio suvokimo švietimą, rasti, vystyti ir vykdyti visuomenėje integralių visuomenės santykių ugdymo metodiką, nukreiptą ne į “Aš“, o į “MES“.

Vincas Andriušis

Apie pasaulio pažinimą

Pagrindinė mintis…

       ” Pradedu nuo to, kad mūsų supratimas apie pasaulį, kuriame gyvename, iš esmės nėra tobulas, nes patys esame to pasaulio, kurį norime suprasti, dalis. Gali būti ir kitų faktorių, trukdančių mums įgyti žinių apie pasaulį, tačiau suvokimas, jog esame to dalis, tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, siekiant suprasti žmogaus prigimtį.
Netobulas tikrovės supratimas atsiskleidžia dviem būdais: iš vienos pusės, žmonės stengiasi suprasti pasaulį, kuriame gyvena… Iš kitos pusės, jie stengiasi pakeisti pasaulį jiems tinkama linkme… Jei būtų įmanoma šias dvi funkcijas atsieti vieną nuo kitos, jos puikiausiai tarnautų savo tikslams… Ir iš tikrųjų ši prielaida ypač pastebima ekonomikos teorijoje. Tačiau ji nėra patvirtinta… ”

Taip… sutinku, kad šiuo išryškinami gan svarbūs faktoriai, tačiau mąstantis žmogus neturėtų tuo apsiriboti, nes galima tyrimams (supratimo bei suvokimo gilinimui) taikyti atskyrimo , bei atribojimo metodą, o galima taikyti ir „kompleksinės analizės“ metodologiją…

(cituojama ištrauka iš knygos George Soros „Naujoji finansų paradigma“; http://www.patogupirkti.lt/knyga/Naujoji-finansu-paradigma.html)

Iš puslapio – http://matutis.eu/pagrindine-mintis/comment-page-1/#comment-62310

Mano komentaras:

Vincas Andriušis

• Birželis 20th, 2013 at 7:16 vakare

  Mokiniams sakau taip: “Įsivaizduokite, kad pasaulis būtų sukurtas atvirkščiai ir galutinis tikslas būtų absoliuti tamsa, gimtumėme su absoliučiu žinojimu ir reikėtų jį paversti absoliučiu nežinojimu – tam irgi būtų reikalingos ne mažesnės pastangos”. Tai kad yra atvirkščiai, kad gimstame kaip akli kačiukai ir gyvendami daugiau ar mažiau suprantame, pajaučiame, atskleidžiame pasaulio, rodo, kad gamtos tikslas nukreiptas absoliučios šviesos, tobulumo kryptimi, t.y. iš netobulumo į tobulumą, o ne atvirkščiai ir “šviesos privalumai pasireiškia tamsoje”. Galima plaukti pasroviui, galima prieš, galima irkluoti, galima neirkluoti, galima irkluoti vienam, galima kartu, grupėje – visa tai lemia gamtos numatyto proceso spartą ir pagreitį.
  Netobulo tikrovės supratimo supratimas  – jau yra būtinas žingsnis supratimo link. Pastangos pakeisti pasaulį, kuriame gyvename, – kaip irklavimas prieš srovę, ar kova su vėjo malūnais. Kam skirta ką pažinti – ar gamtai mus, ar mums gamtą? Sutinkantiems su antru atveju turi tapti aišku, kad tikrasis pasaulis yra nuo mūsų paslėptas tam, kad mes jį atskleistume. Kokiu būdu jis paslėptas nuo mūsų? Labai paprastai – savybių neatitikimu, panašiai kaip radio bangos nuo radio imtuvo išorinio ir vidinio dažnio neatitikimu – savybių panašumo dėsnio pagalba. Todėl eiti tobulo tikrovės supratimo link reiškia keisti save, o ne pasaulį.
  Ar galime pažinti pasaulį, kuriame gyvename? Panašiai skambėtų klausimas “ar galime save pakelti už ausų?”. Kur žmogaus norai – ten ir jo mintys, ten ir pats žmogus, ten jis ir gyvena. Galima sakyti, kad mes matome pasaulį tokį, kokį norime ir nereikalingas kompiuteris, kuris rodytų mums visas mūsų mintis, nes tokie jau esame. Norint atskleisti, pažinti aukštesnės kokybės pasaulį reikia ir savo norais pakilti aukščiau. Pakopos, kurioje gyvename pažinti negalime būdami tame pačiame lygmenyje – turime pakilti aukščiau. Kas yra tas liftas? – mūsų tarpusavio ryšiai.

Proto ir jausmų harmonija

Tarpusavio santykiai

Vyrų vaidmuo pedagogikoje

 

Ateitis – mokyklos mokytojo rankose. 
V. Hugo

Dabartinės realijos rodo, kad pedagogika tampa grynai moteriška specialybe, vyrų dalyvavimas joje artėja prie nulio. Lietuvoje, 2010–2012 m. duomenimis, visose mokymo įstaigose dirbančių vyrų pedagogų skaičius vidutiniškai sudarė 22,2 proc., bendrojo lavinimo mokyklose jis tesiekė 13,1 proc. Tai nėra vien Lietuvos problema, o bendra pasaulinė tendencija.

Norint ištirti problemos priežastį ir rasti sprendimą, jos negalima atskirti nuo visų kitų pasaulyje vykstančių krizių, kurių priežastis viena – ryšių disharmonija. Ne tik žmonės, bet ir visa gamta sudaryta iš dviejų ryškiai atskirtų dalių – neigiamos ir teigiamos, vyriškojo ir moteriškojo pradų. Analizė, kuris iš jų turi dominuoti, neturi prasmės, kaip ir analizė, kuri dalelė, teigiama ar neigiama, svarbesnė fizikos pasaulyje, nes dominuoti turi jų bendros funkcijos tikslas, kurio fone yra absoliuti jų tarpusavio pusiausvyra ir kiekvienas vykdo jam skirtą funkciją.

Kalbant archajiškai, vyras – medžiotojas, moteris – namų saugotoja. Žiūrint psichologiškai, moteris atstovauja norui, vyras – jo įgyvendinimui. Vadinasi, vyrų vieta socialinėje-ekonominėje sferoje priklauso nuo žmonijoje dominuojančio noro lygmens, kuris, panašiai kaip Maslou piramidėje, turi savo raidos pakopas: negyvąją, kurią atitinka būtinieji poreikiai, augalinę, gyvūno ir žmogaus – tai turtas, valdžia ir žinios, bei psichologinę (dvasinę) – tai tarpusavio ryšiai.

Taigi visas žmonijos ekonomines, socialines, šeimos instituto, vyro ir moters santykių, švietimo bei ugdymo problemas reikia nagrinėti tik šiame esminiame kontekste, ir ne atskirai, o integraliai. Kol žmonijoje dominuos ne aukščiausias norų hierarchinės piramidės noras su bendru visiems tikslu, viršijančiu kiekvieno atskirus asmeninius interesus, tol visoje bendroje sistemoje stebėsime disharmoniją, pasireiškiančią visų žmonijos veiklų sferų krizėmis.

Pasaulio magnatai diktuoja mums norus ir gyvenimo tikslus naudodamiesi visomis žiniasklaidos priemonėmis. Jie daro tai grynai dėl savo asmeninių interesų, stengdamiesi juos nukreipti ir išlaikyti pačiame žemiausiame ir primityviausiame lygmenyje. Visuomenės dėmesys nukreiptas į verslo sektorių taip stipriai, kad auklėjimo ir ugdymo dalykams jo lieka mažiausiai – tiek vyriausybėse, tiek šeimose bei mokymo įstaigose, kuriose jis taip pat sutelktas ne į žmogų ugdančią tarpusavio ryšių psichologiją, o į egocentrinių tendencijų diktuojamus reikalavimus.

Problemos sprendimas turi prasidėti nuo visuomenės vertybių sistemos keitimo, integralaus visuomenės švietimo visomis įmanomomis priemonėmis, žadinant diskusijas ir iniciatyvas pačioje visuomenėje, o ypatingai pedagoginiame sektoriuje, kurio atstovai visada yra kartų santykių fronto piešakyje, aukštosiose mokyklose bei kitose mokymo įstaigose, darbo biržose su didėjančiomis bedarbių gretomis. Būtina išnaudoti ir dar komercijos galutinai neuzurpuotos internetinės erdvės galimybes.

Tik tokioje visuomenėje, kurios vertybės bus bendros visiems žmonėms ir tarnaus visų bendrai gerovei, kai moterys vyrus labiausiai vertins už jų visuomenei teikiamą naudą, moterų nepasigesime namuose prižiūrinčių vaikus, o vyrų mokymo įstaigose, mergaites auklės moterys, o berniukus vyrai. Tai ir yra pagrindinis vyrų vaidmuo pedagogikoje.

Vincas Andriušis