Pasaulio elitas prieš žmones

Sakoma, kad pagrindinis išmintingo žmogaus bruožas – gebėjimas laiku užkirsti kelią galimoms nelaimėms. Mes dažniausiai gyvename šia diena ir nelabai rūpinamės ateitimi. O kol mes miegame, globalusis elitas sprendžia, kam šiame pasaulyje gyventi, kam neteks gimti, o kam laikas mirti. Pasaulis, kuriame šiuo metu gyvena apie 7 000 000 000 žmonių, pateko į sisteminę krizę, išėjimo iš kurios nematydami pasaulio galingieji svarsto būdus, kaip spręsti problemą mažinant žmonių populiaciją. Bus mažiau žmonių – gyvensime geriau. Nobelio premiją gavusi vartotojiška ekonomika baigia išsemti visus žemės resursus, o robotus lengviau maitinti nei žmones, be to, mechanizmai nestreikuoja ir nekelia kitokių problemų. Todėl elitas jau atvirai kalba apie tai, kad sunaikinus 90 proc. žmonijos bus sukurtas rojus žemėje. Štai keletas pasisakymų, paskelbtų tinklapyje KPRF.Se

1. „Microsoft“ steigėjas Bilas Geitsas (Bill Gates): „Pasaulyje šiandien gyvena 6,8 milijardo žmonių. Pasaulio gyventojų skaičius greitai artėja prie 9 milijardų. Jeigu mes dabar iš tikrųjų rimtai padirbėtume kurdami naujas vakcinas, gali būti, kad galėsime sumažinti šį skaičių 10–15 procentų.“

2. Džonas Holdrenas (John P. Holdren), Barako Obamos patarėjas mokslo klausimais: „Lengviau būtų įgyvendinti moterų, jau pagimdžiusių antrą vaiką, sterilizacijos programą, nei sterilizuoti vyrus. Ilgalaikės sterilizacijos kapsulių, kurias galima būtų įsiūti po oda ir pašalinti, jeigu gimdymas būtų pageidautinas, sukūrimas atveria naujas gimstamumo priverstinio reguliavimo galimybes. Kapsulės moterims būtų įsiūtos sulaukus pilnametystės ir išimtos gavus oficialų leidimą pagimdyti tam tikrą skaičių vaikų.“

3. Žiniasklaidos magnatas, CNN steigėjas Tedas Terneris (Ted Turner) (jis taip pat yra klubo „Good club“ narys, kurio nariai taip pat yra Bilas Geitsas, Vorenas Bafetas, Deividas Rokfeleris, Džordžas Sorošas, Maiklas Blimbergas ir Opra Vinfri): „Žmonių turėtų būti 250–300 milijonų. Visą populiaciją sumažinti 95-iais procentais nuo dabartinio skaičiaus būtų idealu.“

4. Princas Filipas (Prince Philip): „Jeigu aš reinkarnuočiausi, tai norėčiau į žemę grįžti kaip virusas žudikas, kad galėčiau sumažinti žmonių populiaciją.“

5. Deividas Braueris (David Brower), gamtos apsaugos organizacijos „Sierra Club“ direktorius: „Vaikų gimdymas turėtų būti laikomas nusikaltimu prieš visuomenę, už kurį baudžiama, jeigu tėvai tai daro neturėdami vyriausybės licencijos. Įpareigotume visus potencialius tėvus vartoti kontraceptinius cheminius preparatus, o vyriausybė išduotų priešnuodžius piliečiams, kurie būti atrinkti pagimdyti vaiką.“

6. Margareta Sendžer (Margaret Sanger), Amerikos šeimos planavimo federacijos steigėja: „Aukščiausias gailestingumas, kurį šeima gali suteikti vienam iš savo mažamečių vaikų, tai jį užmušti. Gimstamumo reguliavimo rezultatas turėtų būti švaresnė rasė.“

7. Prinstono universiteto profesorius Piteris Singeris (Peter Singer): „Kodėl gi mums netapus paskutine karta planetoje – galėtume švęsti mūsų kelią į išnykimą.“

8. Tomas Fergiusonas: „Yra tik viena viso mūsų darbo tema – mes turime sumažinti žmonių skaičių. Jeigu nebekontroliuojame žmonijos, tai reikalinga autoritarinė vyriausybė, netgi fašizmas, kad sumažintų žemės gyventojų skaičių…“

9. Džonas Gvilebodas (John Guillebaud), šeimos planavimo profesorius: „Žvelgiant visos planetos mastu, jeigu šeimose būtų vienu vaiku mažiau, tai būtų žymiai efektyviau už bet kokias ekonomines priemones.“

10. Žakas Kusto (Jacques Cousteau): „Tam, kad stabilizuoti pasaulio gyventojų skaičių, mes kasdien turime sunaikinti 350 tūkstančių žmonių“.

11. Deivas Formanas (Dave Foreman), organizacijos „Žemė svarbiau už viską!“ vienas iš įkūrėjų: „Mano trys svarbiausi tikslai būtų: sumažinti žmonių populiaciją iki 100 milijonų visoje Žemėje, sunaikinti pramoninę infrastruktūrą ir pamatyti dykumą su jos pilnu rūšių, sugrįžtančių visame pasaulyje, rinkiniu“.

12.  Tai, ką atvirai kalba šio pasaulio įtakingieji, tik kruopelė to, apie ką jie diskutuoja už uždarų politinių klubų durų, ir neaišku, kokiu lygmeniu šita programa jau veikia. Tai nėra nauja, bet mastelis kitoks. Žinoma, kad pirminė fašizmo idėja taip pat buvo sumanyta ne rasinės neapykantos pagrindu – buvo planuojama naikinti „paprastesnius“ žmones.

Matant tokias realijas nenuostabu, kad esame maitinami tiek intelektualiu šlamštu per žiniasklaidą, tiek nuodų prifarširuotu maistu ir nuostabiai atrodančiais vaisiais.

Ar barzdota belytė būtybė Conchita Wurst, laimėjusi šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursą, yra vieno iš tokių projektų dalis, ar tik atspindi esamas realijas, galima pasvarstyti. Masių psichologijos specialistams, net esant skaidriai žiūrovų balsų kontrolei, tokį laimėjimą užprogramuoti vieni juokai. Aišku tik viena, kad masiškai reklamuojamas, ginamas ir plintantis homoseksualizmas, skiepijama belytiškumo idėja gali sumažinti gimstamumą.

Jeigu būsime vieni kitiems svetimi ir galvosime tik apie save, tai ir dviem pasaulio bus per maža. Mes jų nepakeisime, mes galime pasikeisti patys: pasikeisime mes – pasikeis ir jie.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/

Baltas išėjimo iš krizės kelias

Jeigu išmoksi kalbėtis su vienu žmogumi – išmoksi kalbėtis su visu pasauliu.

Gyvename nepaprastame amžiuje. Iš istorijos žinome, kad permainos vyko nuolatos ir vis didesniu tempu, kartu su augančiais žmogaus norais. Tačiau dabar tarytum viskas sustoja visose žmogaus veiklos sferose ir nebežinome, kaip gyventi toliau, nesame ramūs dėl ateities. Masės laukia sprendimų iš viršūnių, o jos neturi, ką pasiūlyti, nes visi žinomi metodai nebeveikia. Globali sisteminė krizė pasiglemžė ir pažadų iš jos išbristi sferą.

Žinome, kad krizės sprendimo reikia ieškoti svarbiausioje jos priežastyje: gamybos augimas sukėlė darbo jėgos krizę – vyko pramonės revoliucija, mašinų darbui reikalinga energija sukėlė energetinę revoliuciją, nepakankamas verslo ir politinės komunikacijos greitis – informacinę revoliuciją.

Kokia dabartinės, globalios, sisteminės krizės priežastis? Pasaulinė visų žmogaus veiklų sistemų integracija. Žmogaus sukurtos sistemos tapo globalios, integralios, o pati žmonija, jos mąstymas, pasaulėžiūra, santykiai – ne. Ko ir kokios revoliucijos reikalauja tokia situacija? Pačios žmonijos socialinio integralumo.

Tam, visų pirma, reikalinga žmonijos mąstymo, pasaulėžiūros revoliucija, o tokiai revoliucijai reikalingas integralaus pasaulio suvokimo švietimo iniciatyvos bei integralių tarpusavio santykių ugdymo metodas.

Iš karčios patirties žinome, kad „iš viršaus“, prievarta nuleisti metodai baigiasi skausmingomis pasekmėmis. Todėl iš viršūnių laukti sprendimo ne tik naivu, bet ir netikslinga. Netgi jeigu viršūnės ir turėtų bei pasiūlytų patį idealiausią visų mūsų problemų sprendimo variantą, tarkime, gautą iš Aukščiausiojo ar iš „aukštesnių civilizacijų“ rankų (kam kas arčiau prie širdies), o mes patys morališkai tam nebūtume pasiruošę, baigtųsi liūdnai.

Todėl sprendimas yra tik mūsų pačių rankose. Turime savanoriškai keistis patys, keisti savo pasaulėžiūrą, požiūrį į gyvenimo vertybes, į tarpusavio ryšius, santykius, draugystę, sutarimą, tarpusavio sąveikas, laisvalaikį, laisvalaikio veiklas, požiūrį į artimą ir skleisti tai savo aplinkoje. Problemos suvokimas laiku ir sąmoningas jos sprendimas integraliomis priemonėmis, vienijantis savo, kad ir mažais, sąmoningumo taškais – tai baltas išėjimo iš krizės kelias.

Kas mūsų laukia priešingu atveju? Integrali Gamtos sistema atitinkamai reaguoja į vis didėjantį jos ir žmonijos socialinių ryšių integralumo neatitikimą ir savo arsenale turi paruošusi dar ne vieną „Maidaną“ – visiems, ir kur kas baisesnį. Toks scenarijus gal patrauklus filmuose, bet ne realybėje.

Vincas Andriušis

Burtininkai ir ekstrasensai iš krizės neišves

Nepamenu, kuris pranašas išpranašavo, o gal jų buvo net ne vienas, kad artėjant „paskutinėms dienoms“ suklestės įvairaus plauko dvasiniai spekuliantai: burtininkai ir burtininkės, magai, ekstrasensai ir pan.

Tai dėsninga, tik reikia suprasti frazės „paskutinės dienos“ reikšmę. Gamta yra išmintinga ir tikrai nėra sukūrusi programos, kuri vestų žmoniją į visišką pražūtį. Žmogaus misija yra pažinti gamtos harmoniją, susilieti su ja. Link šito ir veda mus Gamta.

Tam, kad galėtume pažinti, reikia turėti pažinimo norą – dėl to visą mūsų istoriją sudaro šio noro auginimo etapai: pirminiai norai – būtinieji maisto, būsto, giminės pratęsimo poreikiai. Toliau – turto siekis, po jo – valdžios, garbės troškimas, paskui – žinių poreikis ir galiausiai – noras pažinti.  Šių norų raida pagrįsta penkiais gamtoje esančiais lygmenimis: negyvuoju, augaliniu, gyvūno, žmogaus ir visų jų priežastimi.

Pirmieji keturi norai vystosi kaip egoistiniai, jų motyvas visada nukreiptas i save, ir tai nėra gerai ar blogai – toks sumanymas. Egoistinis mus valdančių jėgų, gamtos, priežasties pažinimas neįmanomas, nes jos savybės yra absoliučiai priešingos – absoliutus altruizmas, kai rezultatas nenukreiptas į save. „Paskutinė karta“ ir reiškia tai, kad mes pasiekėme galutinę egoistinės raidos stadiją ir esame ties gamtos pažinimo slenksčiu, nes mumyse jau subrendo vaisius – noras pažinti, kuris pasireiškia egoistinių norų vaikymosi beprasmiškumo suvokimu, kurį vainikuoja skausmingas klausimas „Kokia gyvenimo prasmė?“ Šitas slenkstis – tai sisteminė krizė.

Krizės, kai žmonės netikri rytdiena, nemato sprendimo, šviesos rytojuje, visais laikais buvo palankios pasipelnyti įvairiausiems „burtininkams“, o dabartinė sisteminė krizė jiems – tai aukso amžius.

Šio „verslo“ populiarumas stulbina. Codacons pranešimo duomenimis, 2013 m. vien Italijoje per pusmetį būrėjos ir ekstrasensai uždirbo 8,3 milijardo eurų. Ir tai tik oficiali statistika. Būrėjų ir ekstrasensų paslaugomis šiais laikais naudojasi ne tik eiliniai piliečiai, bet ir verslininkai bei aukščiausio lygio vadovai. Italijoje, kurioje gyvena apie 61 milijonas gyventojų, to paties šaltinio duomenimis, į būrėjus ir ekstrasensus 2013 metais kreipėsi 13 milijonų žmonių. Kitose šalyse situacija panaši, juk gyvename vienoje „valtyje“.

Dažniausia kreipimosi į „mistikus“ priežastis yra darbo netekimas, meilės reikalai, sveikatos problemos –apibendrinus visa tai galima pavadinti baime dėl savo ateities. Už šias paslaugas Europoje yra mokama nuo 50 iki 1000 eurų už seansą. Vien tik Italijoje šiame okultinių paslaugų sektoriuje dirba 160 000 žmonių.

Tai rodo, kad XXI amžiuje įvairiausio išsilavinimo žmonės niekuo nesiskiria nuo gyvenusiųjų prieš tūkstančius metų. Vidinis žmogaus pasaulis gamtos pažinimo atžvilgiu niekuo nepasikeitė, tik tapo mechaninis. Matome išsilavinusius žmones, pažįstančius aukštųjų mokslų klystkelius, bet tikinčius mistinėmis jėgomis ir atiduodančius savo likimą į mistikų rankas.

Tai suprantama, nes į aklavietę patekęs žmogus, nematydamas išeities, gyvenimo prasmės, negalėdamas pateisinti savo būvio, griebiasi šiaudo, nes instinktyviai ieško paguodos.

Turime suprasti, kad esame priėję naujos realybės slenkstį, ir būrėjų ar ekstrasensų suteikta motyvacija žengti dar vieną žingsnį pirmyn horizontale,  x ašies kryptimi, problemos neišspręs, o tik ją pagilins. Ši aklavietė yra mums duota tik tam, kad suprastume individulių interesų kulto baigtinumą, ribotumą, beprasmiškumą ir atsigręžtume į išorę, į kitus mus supančius žmones. Būtent juose, pozityviame ryšyje su į mus panašiais, slepiasi mūsų gyvenimai, savęs suvokimas, gyvenimo prasmė ir pilnatvė. Mūsų tarpusavio ryšiuose slepiasi Gamta, jos pažinimas, savęs suvokimo tobulinimas. Šio kelio neišburs jokios burtininkės ir nenuspės ekstrasensai, nes niekas nežino, kaip ir kada aš pasielgsiu, kaip nusiteiksiu kitų, aplinkos, joje vykstančių įvykių atžvilgiu. Viskas tik mano rankose. Čia prasideda savarankiškas žmogaus gyvenimas.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/burtininkai-ir-ekstrasensai-is-krizes-neisves/

Euromaidano aikštėje kovėsi du sunkiasvoriai – Europa ir Amerika

Kas įvyko Euromaidane ir kokios tikrosios šio įvykio priežastys? Tik išsiaiškinę blogio priežastis galime rasti instrumentus, padėsiančius jo išvengti ateityje.

Ukraina šiandien yra Europą ir Rusiją rišanti grandis. Tačiau Europos ir Rusijos susivienijimas labai nepatinka Amerikai, ir ji pasiruošusi viskam, kad tai neįvyktų.

Ukrainoje vykstantis procesas labai primena „Arabiškojo pavasario“ ir panašių įvykių scenarijų. Galime matyti tos pačios rankos braižą, ir gal ne tiek svarbu, kieno konkrečiai ši ranka, –  svarbiau tai, kad ją valdo žmonijos egoistinės raidos tendencijos. Kol mes nepamatysime šios pagrindinės priežasties, Ukrainos ir kiti to paties scenarijaus procesai ne sustos, o aštrės.

Iš esmės, kaip ir visur gamtoje, čia veikia dvi jėgos: viena veikia vienybės kryptimi, kita, priešingai, – susiskaldymo. Pirmoji jėga bando sukurti bendrą Europos, Rusijos, Kinijos ir netgi Japonijos aljansą, o tai prieštarauja Amerikos vyriausybės norams ir siekiams. Amerika negali su tuo sutikti ir visomis jėgomis stengsis, kad tai neįvyktų. Blogiausio scenarijaus atveju, tai gali pasibaigti pasauliniu karu.

Tai, kas vyksta Ukrainoje, nėra vien Ukrainos problema, nes tai bendrosios žmonijos egoistinės raidos tendencijos, ir procesus valdanti jėga siūlo du variantus: priežasties suvokimą ir jos ištaisymą arba chaosą su visomis skausmingomis pasekmėmis. Niekas nevyksta šiaip sau, o tai, kad Amerika veikia prieš Europą, kuri vienijosi prieš Ameriką, – tai tik išorinis kadras.

Ko bijo Amerika? Integraliosios jėgos mato būtinybę Europą ir Rusiją suvienyti per tarpinę grandį – Ukrainą. Todėl Ukraina tapo karštuoju tašku – be jos susivienyti neįmanoma. Tik ji, turinti tiek provakarietiškų, tiek prorusiškų bruožų, gali tapti šias stovyklas jungiančiu tilteliu.

Amerika šito labai bijo, nes tokio susivienijimo atveju priešais Ameriką atsiras vieninga ir labai stipri geopolitinė erdvė, kurios išeiviai sudaro didelę dalį Amerikos gyventojų populiacijos. Tokiu atveju Amerika praras visą pasaulį ir gal net save. Todėl jai žūtbūt reikia tam užkirsti kelią.

Šioje sferoje susiduria daugybė egoistinių jėgų, sklindančių iš visų pusių, kurios, kurstydamos vietinį egoizmą, be jokio fizinio išorinio įsikišimo siekia susprogdinti netgi galimo vienybės tilto pamatus. Amerika tai jau išmoko daryti. Jeigu Ukrainos tautą išjudino procesą valdančios jėgos, naivu tikėtis, kad Ukrainai bus lengva pasukti susivienijimo keliu.

Ką galime mes, kaip mes galime pasipriešinti tokiems procesams, tokioms manipuliacijomis, žmoniją vedančiomis į tamsą ir pražūtį?

Visų pirma turime tokiuose įvykiuose įžvelgti mūsų didžiausią priešą – egoizmą. Jis visų konfliktų kaltininkas. Dėl jo mes negalime sutarti nei buitiniame, nei valstybiniame lygmenyje. Egoizmas – mūsų prigimtyje, bet problema ne ta. Problema ta, kad mes leidžiamės egoizmo valdomi.

Egoizmas gamtos mums skirtas ne tam, kad jį puoselėtume, o kad išmoktume virš jo pakilti. Tik pakilę virš jo – o tam turime visus reikalingus instrumentus – galėsime išspręsti visas tiek asmenines, tiek buitines, tiek globalias problemas. Kad ir kada tai suvoksime – anksčiau ar vėliau, – bet kokiu atveju tai mūsų ateitis. Tik nežinia, kokia kaina to pasieksime.

Turime suprasti, kad ši problema, nežabojamo egoizmo daroma žala, yra ne išorėje, o mumyse, – kiekviename iš mūsų, tūnanti visuose septyniuose milijarduose žmonių, ir niekur kitur. Tik išmokę keistis, pakilti virš jo, pakilsime virš visų savo problemų, virš mūsų bendros bėdos.

Žinome, kad norint laimėti reikia susivienyti, o norint susivienyti reikia turėti  bendrą priešą. Tas bendras priešas ir yra mūsų visų egoizmas. Todėl tik paskelbę jam karą, kaip pikčiausiam visų mūsų bendram priešui, galėsime pakeisti pasaulį.

Bendra problema reikalauja ir bendrų sprendimų. Bendri sprendimai lengvai nepasiekiami – reikalingas metodas. Būtų tinkamas efektyvus aptarimų, bendrų sprendimų paieškos būdas, kai prie stalo, pamiršusios praeitį, senas nuoskaudas ir pretenzijas, galėtų susėsti visos pusės.

Pavadinkime tai apskritojo stalo metodu, kai visi dalyviai yra lygūs ir ieškoma ne protingiausio ar stipriausio, o iš vienybės taško kylančio sprendimo. Pagal šį metodą svarbiausias yra net ne sprendimas, kuris nėra konstanta, o mus visus kartu kelianti jėga, kuri kyla iš vienybės taško.

Tai milžiniška jėga, prieš kurią bejėgės bet kokios juodosios jėgos su visomis jų jėgos ir manipuliacinėmis struktūromis. Tai jėga, kuri mus pakelia virš egoizmo lygmens, ir žemiau esančios jėgos tampa bejėgės.

Gyvename integraliame pasaulyje, uždaroje integralioje sferoje, kuri savo vienybės jėga veikia mus iš visų pusių, ir esame absoliučiai surišti tarpusavyje. Todėl kad ir kiek mes priešintumės vienybei, integralumui, kad ir kiek žaistume įvairiausius egoistinius žaidimus, gamta mūsų nepaleis, o dėl vis didėjančios priešpriešos jai spaus mus vis naujomis asmeninėmis, buitinėmis, ekologinėmis, politinėmis ar kitomis problemomis – ves integracijos link griežtomis priemonėmis, jei nepanorėsime to siekti patys.

Egocentrizmo era baigėsi. Geri tarpusavio ryšiai šiandien – tai ne gražūs žodžiai, o gyvenimo būtinybė, kurią demonstruoja faktai. Pasaulis integralus, o mes – ne. Pasaulio nepakeisime, vadinasi, reikia keistis patiems.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/euromaidano-aiksteje-kovesi-du-sunkiasvoriai-europa-ir-amerika/

Visata – vienas integralus sisteminis tinklas

Mokslininkai nustatė esant materijos tinklą, kuris persmelkia visą Visatą.

Pagal mokslo pripažintą kosmologinį Visatos formavimosi modelį, galaktikos Visatoje išsidėsčiusios materijos, kurios didžiąją dalį – 84 proc. – sudaro tamsioji materija, tinkle. Gravitacijos jėga verčia mums matomą materiją paklusti tamsiosios materijos struktūrai.

Tai patvirtina, kad gyvename pasekmių pasaulyje. Nauji mokslo atradimai vis aiškiau rodo, kad mūsų Visata, visa gamta ir visa jos negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogaus lygmenų sistema yra integrali ir visiškai tarpusavyje susijusi, persmelkta visapusių ryšių tinklo, ir nėra gamtoje jokios savarankiškos dalelės, jėgos ar veiksmo, o visa realybė pagrįsta absoliučiais tarpusavio ryšiais.

Mokslo nustatoma tamsiosios, mums nematomos, nesuvokiamos materijos procentinė dalis pagal dydį artėja prie liekanos, kuri priskiriama žmogaus proto galimybių išnaudojimo daliai. Žinome, kad jau seniai mokslas teigia, jog žmogus kol kas naudoja tik mažą dalį savo protinių galimybių – apie 5 proc. Tai perša logišką įžvalgą, kad tamsioji materija paslėpta mūsų nepanaudotų protinių galimybių dalyje.

Suprantant, kad gamta nemėgsta tuštumos, o tai reiškia, kad joje nėra jokio nereikalingo veiksmo ar sisteminio vieneto, kyla klausimas: kokiu tikslu tai nuo mūsų paslėpta?

Žmonija yra visos bendros sistemos, kurios sandara ir veikimas pagrįsti integralių, harmoningų ryšių evoliucija, dalis. Reikalas tas, kad nuo gamtos mus skiria jos mums duota užduotis pažinti, suvokti sistemą sąmoningai vykdant jos dėsnius. Todėl pradžioje esame atvesti į gamtos integralumui priešingą poziciją, kuri dabar mums demonstruojama per įvairiausias krizes. Visų krizių priežastis viena – negatyvūs, egocentriški, neintegralūs, integralių gamtos harmonijos dėsnių neatitinkantys tarpusavio ryšiai.

Mums skirta pereiti prie naujo žmogaus evoliucijos – harmonijos su gamta – etapo. Tik pradėję vykdyti visuotinį gamtos integralumo dėsnį – perėję nuo egoistinių prie integralių sąveikų – ne tik išspręsime visas krizių problemas, bet ir atskleisime visus nuo mūsų paslėptus pasaulius – tamsiosios materijos lygmenis iki pat jų pamato – priežasties.

Vincas Andriušis

Apie pasaulio pažinimą

Pagrindinė mintis…

       ” Pradedu nuo to, kad mūsų supratimas apie pasaulį, kuriame gyvename, iš esmės nėra tobulas, nes patys esame to pasaulio, kurį norime suprasti, dalis. Gali būti ir kitų faktorių, trukdančių mums įgyti žinių apie pasaulį, tačiau suvokimas, jog esame to dalis, tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, siekiant suprasti žmogaus prigimtį.
Netobulas tikrovės supratimas atsiskleidžia dviem būdais: iš vienos pusės, žmonės stengiasi suprasti pasaulį, kuriame gyvena… Iš kitos pusės, jie stengiasi pakeisti pasaulį jiems tinkama linkme… Jei būtų įmanoma šias dvi funkcijas atsieti vieną nuo kitos, jos puikiausiai tarnautų savo tikslams… Ir iš tikrųjų ši prielaida ypač pastebima ekonomikos teorijoje. Tačiau ji nėra patvirtinta… ”

Taip… sutinku, kad šiuo išryškinami gan svarbūs faktoriai, tačiau mąstantis žmogus neturėtų tuo apsiriboti, nes galima tyrimams (supratimo bei suvokimo gilinimui) taikyti atskyrimo , bei atribojimo metodą, o galima taikyti ir „kompleksinės analizės“ metodologiją…

(cituojama ištrauka iš knygos George Soros „Naujoji finansų paradigma“; http://www.patogupirkti.lt/knyga/Naujoji-finansu-paradigma.html)

Iš puslapio – http://matutis.eu/pagrindine-mintis/comment-page-1/#comment-62310

Mano komentaras:

Vincas Andriušis

• Birželis 20th, 2013 at 7:16 vakare

  Mokiniams sakau taip: “Įsivaizduokite, kad pasaulis būtų sukurtas atvirkščiai ir galutinis tikslas būtų absoliuti tamsa, gimtumėme su absoliučiu žinojimu ir reikėtų jį paversti absoliučiu nežinojimu – tam irgi būtų reikalingos ne mažesnės pastangos”. Tai kad yra atvirkščiai, kad gimstame kaip akli kačiukai ir gyvendami daugiau ar mažiau suprantame, pajaučiame, atskleidžiame pasaulio, rodo, kad gamtos tikslas nukreiptas absoliučios šviesos, tobulumo kryptimi, t.y. iš netobulumo į tobulumą, o ne atvirkščiai ir “šviesos privalumai pasireiškia tamsoje”. Galima plaukti pasroviui, galima prieš, galima irkluoti, galima neirkluoti, galima irkluoti vienam, galima kartu, grupėje – visa tai lemia gamtos numatyto proceso spartą ir pagreitį.
  Netobulo tikrovės supratimo supratimas  – jau yra būtinas žingsnis supratimo link. Pastangos pakeisti pasaulį, kuriame gyvename, – kaip irklavimas prieš srovę, ar kova su vėjo malūnais. Kam skirta ką pažinti – ar gamtai mus, ar mums gamtą? Sutinkantiems su antru atveju turi tapti aišku, kad tikrasis pasaulis yra nuo mūsų paslėptas tam, kad mes jį atskleistume. Kokiu būdu jis paslėptas nuo mūsų? Labai paprastai – savybių neatitikimu, panašiai kaip radio bangos nuo radio imtuvo išorinio ir vidinio dažnio neatitikimu – savybių panašumo dėsnio pagalba. Todėl eiti tobulo tikrovės supratimo link reiškia keisti save, o ne pasaulį.
  Ar galime pažinti pasaulį, kuriame gyvename? Panašiai skambėtų klausimas “ar galime save pakelti už ausų?”. Kur žmogaus norai – ten ir jo mintys, ten ir pats žmogus, ten jis ir gyvena. Galima sakyti, kad mes matome pasaulį tokį, kokį norime ir nereikalingas kompiuteris, kuris rodytų mums visas mūsų mintis, nes tokie jau esame. Norint atskleisti, pažinti aukštesnės kokybės pasaulį reikia ir savo norais pakilti aukščiau. Pakopos, kurioje gyvename pažinti negalime būdami tame pačiame lygmenyje – turime pakilti aukščiau. Kas yra tas liftas? – mūsų tarpusavio ryšiai.

Namai

Filmas “Namai“ – spauskit ant paveiksliuko

Jeigu po šio filmo peržiūros gyvenu toliau, kaip gyvenau, tai reiškia kad filmo nemačiau. Vadinasi nemačiau, kad mūsų namai tapo „Titaniku“, kuris jau skęsta ir laikas gelbėtis!

Gelbėtis kaip? Mes turime suprasti pagrindinę tokios padėties priežastį – mūsų egoizmą. Ne tą, kuris reiškiasi tarp mūsų ir kalnų ar koralų, tarp mūsų ir pievų bei miškų, tarp mūsų ir gyvūnų, o tą, kuris reiškiasi tarp mūsų – žmonių, ir kad tai yra visos destrukcijos gamtoje židinys.

Mes turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, kurioje nėra destrukcijos, išskyrus tą, kuri reiškiasi tik tarp mūsų – žmonių, mūsų tarpusavio santykiuose, mūsų vartotojiškame egoizme, kai mums nesvarbus net ir milijonų likimas, jeigu mano sprendimas, veiksmas žada bent akimirką gerumo man ir kad tokio gerumo akimirka yra kaip liežuvį prilietęs saldus nuodo skonis, vėliau virstantis karčia kančia ir viso organizmo sunaikinimu.

Ir jeigu tai supratęs nuleidžiu rankas, galvodamas, kad esu bejėgis prieš milijardus, prieš pasaulio didybę, vadinasi dar nesuprantu kas yra pasaulio integralumas ir jo didybė. Nesuprantu, jog net menkas mano pozityvus pasikeitimas kitų atžvilgiu  – jau yra gelbėjimosi ratas integralioje sistemoje, užpildantis savo vietą bendrame gelbėjimosi rate.

Vincas Andriušis

Integralumo dėsnis