Žmogų veikia absoliučiai viskas!

Žmogus – savo jutimo organų ir gyvūninių instinktų įkaitas. Protas, be abejonės, taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį, tačiau visada galima surasti tokių poveikio priemonių, kurios leis jį išjungti ir priversti mus elgtis taip, kaip to nori kiti žmonės. Pavyzdžiui, visai neseniai mokslininkai iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) ištyrė, jog garsai, kurie lydi vaizdo reklamas, žmogų veikia vos ne stipriau nei pats vaizdas.

Verbenų kvapas mažina kritinį mąstymą ir prekybininkams padeda pritraukti daugiau pirkėjų. Tai, ko žmogus nė nebūtų pirkęs, dvelkiant verbenų aromatui gali pasirodyti visai patrauklu. Visiškai taip pat, tai yra slopina kritinį mąstymą, žmones veikia ir alkoholis. Spalva irgi galima smarkiai paveikti žmones. Pats geriausias pavyzdys yra visiems žinomas „Koka-Kola“ prekės ženklas. Kiekvienas, išvydęs šią raudoną emblemą, iš karto pagalvoja apie tą tonizuojamąjį gėrimą.

Taigi žmonės yra labai priklausomi nuo daugelio aplinkos faktorių ir todėl juos galima paveikti, pažadinti instinktus. JAV Antrojo pasaulinio karo įkarštyje reklaminiais tiksliais iš cigarų buvo padarytas lėktuvas, aplink jį grūdosi mergaitės su „cigarinėmis suknelėmis“. Žmonės pirko būtent išreklamuotos rūšies cigarus, kad – taip, taip, – jei ne visą šį lėktuvą galėtų valdyti, tai nors turėtų jo dalelytę! Taigi žmogų veikia absoliučiai viskas.

Vienoje senovinėje maldoje sakoma: „Dieve! Duok man jėgų savo gyvenime pakeisti tai, ką galiu pakeisti, duok man vyriškumo priimti tai, kas ne mano valioje pakeisti, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito.“ Aplinkos įtaka lemia mūsų pasirinkimus, tikslus, pasaulėžiūrą, taigi ir gyvenimo kokybę. Ką mes patys galime keisti, kad nebūtume vartotojiškos visuomenės sraigteliai, tarnaujantys jos lyderių, visuomenės mažumos, savanaudiškiems interesams? Ar galime įgyti imunitetą jos daromai įtakai ir „nepabėgti į kalnus“, neužsidaryti savyje, neatsisakyti socialinių sąveikų?

Tam, visų pirma, reikia atsakyti į pirmiau minėta malda iškeltus klausimus:

–         Savo esmės mes negalime pakeisti.

–         Dėsnių, dėl kurių kinta mūsų esmė, negalime pakeisti.

–         Savo vidinių savybių kitimo (dėl išorinio poveikio) dėsnių negalime pakeisti.

–         Aplinką, nuo kurios esame visiškai priklausomi, – KEISTI GALIME!

Aplinką galime keisti, pajėgiame patys formuoti savo mikroaplinką, kuri veiks ir likusią, kurioje būtų puoselėjamos tos žmogiškosios vertybės, kurias norime matyti pasaulyje, savyje, savo vaikuose, tai yra gyvenime. Tai yra mums palikta valios laisvė, auksinis raktelis nuo durų, kurių slenkstį peržengę galime išsivaduoti nuo Karabaso Barabaso valdžios, nuo mums primetamų niekinių vertybių.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/zmogu-veikia-absoliuciai-viskas/

Baltas išėjimo iš krizės kelias

Jeigu išmoksi kalbėtis su vienu žmogumi – išmoksi kalbėtis su visu pasauliu.

Gyvename nepaprastame amžiuje. Iš istorijos žinome, kad permainos vyko nuolatos ir vis didesniu tempu, kartu su augančiais žmogaus norais. Tačiau dabar tarytum viskas sustoja visose žmogaus veiklos sferose ir nebežinome, kaip gyventi toliau, nesame ramūs dėl ateities. Masės laukia sprendimų iš viršūnių, o jos neturi, ką pasiūlyti, nes visi žinomi metodai nebeveikia. Globali sisteminė krizė pasiglemžė ir pažadų iš jos išbristi sferą.

Žinome, kad krizės sprendimo reikia ieškoti svarbiausioje jos priežastyje: gamybos augimas sukėlė darbo jėgos krizę – vyko pramonės revoliucija, mašinų darbui reikalinga energija sukėlė energetinę revoliuciją, nepakankamas verslo ir politinės komunikacijos greitis – informacinę revoliuciją.

Kokia dabartinės, globalios, sisteminės krizės priežastis? Pasaulinė visų žmogaus veiklų sistemų integracija. Žmogaus sukurtos sistemos tapo globalios, integralios, o pati žmonija, jos mąstymas, pasaulėžiūra, santykiai – ne. Ko ir kokios revoliucijos reikalauja tokia situacija? Pačios žmonijos socialinio integralumo.

Tam, visų pirma, reikalinga žmonijos mąstymo, pasaulėžiūros revoliucija, o tokiai revoliucijai reikalingas integralaus pasaulio suvokimo švietimo iniciatyvos bei integralių tarpusavio santykių ugdymo metodas.

Iš karčios patirties žinome, kad „iš viršaus“, prievarta nuleisti metodai baigiasi skausmingomis pasekmėmis. Todėl iš viršūnių laukti sprendimo ne tik naivu, bet ir netikslinga. Netgi jeigu viršūnės ir turėtų bei pasiūlytų patį idealiausią visų mūsų problemų sprendimo variantą, tarkime, gautą iš Aukščiausiojo ar iš „aukštesnių civilizacijų“ rankų (kam kas arčiau prie širdies), o mes patys morališkai tam nebūtume pasiruošę, baigtųsi liūdnai.

Todėl sprendimas yra tik mūsų pačių rankose. Turime savanoriškai keistis patys, keisti savo pasaulėžiūrą, požiūrį į gyvenimo vertybes, į tarpusavio ryšius, santykius, draugystę, sutarimą, tarpusavio sąveikas, laisvalaikį, laisvalaikio veiklas, požiūrį į artimą ir skleisti tai savo aplinkoje. Problemos suvokimas laiku ir sąmoningas jos sprendimas integraliomis priemonėmis, vienijantis savo, kad ir mažais, sąmoningumo taškais – tai baltas išėjimo iš krizės kelias.

Kas mūsų laukia priešingu atveju? Integrali Gamtos sistema atitinkamai reaguoja į vis didėjantį jos ir žmonijos socialinių ryšių integralumo neatitikimą ir savo arsenale turi paruošusi dar ne vieną „Maidaną“ – visiems, ir kur kas baisesnį. Toks scenarijus gal patrauklus filmuose, bet ne realybėje.

Vincas Andriušis