Įgyti pasaulį

http://www.mintis.info

Tamsa – tai Šviesa…

http://www.mintis.info

Etapiškas ugdomojo proceso charakteris

Kaip ir mums žinomi gamtos ciklai sudaryti iš keturių bei juos vienijančios priežasties – tikslo, taip ir ugdomąjį procesą sudaro keturi vienas kitą papildantys bei palaikantys etapai:

1. Pirmasis (parengiamasis) ugdomojo proceso etapas – tai pačių ugdytojų saviugda (asmeninė ir tarpusavio).

Varomoji jėga – kiekvieno ugdytojo (pirmiausia ugdytojų kolektyvo vadovo) profesionaliai atliekamas rūpinimasis savimi ir kitais ugdytojais, kaip ugdomojo proceso draugais, ir jų rūpinimasis auklėtiniais, kol kas netiesioginis.

Šitas etapas – ugdytojų kolektyvo vystymosi pradžia, jų vidinio pasirengimo darbui su ugdytiniais periodas.

2. Antrasis etapas (pereinamasis) – dviejų ugdomojo proceso grandžių sujungimo etapas: ugdytojų saviugdos grandis (tęsiama ir tobulinama) jungiama su ugdytinių ugdymo grandimi.

Čia ima veikti nauja varomoji jėga: tiesioginis ugdytojų ugdomasis rūpestis (atviras ir nematomas) ugdytiniais. Ugdytojų kolektyvas jau tiesiogiai veikia kaip branduolys.

3. Trečiasis etapas (pagrindinis) – tai trijų ugdomojo proceso grandžių suvienijimo etapas: ugdytojų saviugdos (tęsiama ir tobulinama), ugdytinių ugdymo (tęsiama ir tobulinama) ir ugdytinių saviugdos (asmeninės ir tarpusavio).

Prie jau veikusių dviejų ugdomojo proceso jėgų prisideda iš jų kylanti ir mažiausiai matoma jėga – ugdomasis rūpestis vienas kitu ir kiekvieno savimi. Šitas etapas pats ilgiausias.

4. Ketvirtasis etapas (uždarantis ciklą) – tai keturių ugdomojo proceso grandžių sujungimo etapas: ugdytojų saviugdos (tęsiama ir tobulinama), ugdytinių ugdymo (tęsiama ir tobulinama), ugdytinių saviugdos (tęsiama ir tobulinama) ir ugdytojų ugdymas iš ugdytinių pusės – prisideda mažai matomas ugdytinių ugdomasis rūpinimasis ugdytojais.

Šio rūpesčio pagrindas yra ugdytinių pagarba ir reiklumas ugdytojų, kaip bendro kūrybinio proceso draugų, atžvilgiu.

Šis iš keturių ugdomojo proceso etapų sudarytas ciklas turi veikti ne kaip uždara karuselė (sistema) plokštumoje, o kaip viso proceso dalyvius į viršų keliantis serpantinas.

Parengė Vincas Andriušis pagal I. P. Ivanovo knygą „Begalinės grandinės grandis“

http://www.mintis.info

Mažiau žinai, geriau miegi

Daugelis iš mūsų patyrėme švietimo prievartą mokykloje, po to „džiovinome smegenis“ universitetuose, dabar to paties žūtbūtinai reikalaujame iš savo vaikų. Tačiau atsigręžę atgal pamatome, kad daugelis kadaise išmoktų dalykų, kurių po to nenaudojome gyvenime, tarytum išnyksta be pėdsakų, palikdami nebent patirto vargo atsiminimus. Taigi ar pats išsilavinimas yra vertybė?

Tyrimai parodė, kad geras išsilavinimas suteikia žmogui galimybę rasti geresnį darbą, daugiau uždirbti, bet jokiu būdu nedaro jo laimingesnio. Išsilavinimo lygmuo nesuteikia psichologinio komforto jausmo, nepadeda žmonėms jaustis geriau, o juo labiau darniau funkcionuoti visuomenėje.

Geras išsilavinimas, atvirkščiai, žmogui gali suskelti psichinių problemų. Jeigu žmogaus išsilavinimo lygmuo yra aukštesnis, nei to reikalauja jo tiesioginis darbas, tai jis būtinai susidurs su depresija, nes darbas jam atrodys neįdomus, nevertas jo, jeigu negalės jame panaudoti savo išsilavinimo. Žmogus tiesiog jausis negalintis savęs visiškai realizuoti, o tai viena pagrindinių depresijos priežasčių.

Pačios žinios žmogui, nerandančiam galimybės jas pritaikyti, tampa greičiau našta nei privalumu, kaip pasakyta Biblijoje, „didinantis žinias, didina sielvartą“ arba „žinios didesnės už jo darbus“. Be to, nepagrįstas žinių perteklius apsunkina žmogaus komunikacines galimybes, jam vis sunkiau bendrauti, rasti „savęs vertą“ pašnekovą, o komunikacija žmogui yra tarytum jo psichologinio kūno kraujas. Taigi, garsus posakis „mažiau žinai, geriau miegi“ nebūtinai tinginių devizas.

Parengė Vincas Andriušis

http://www.mintis.info