2013-ieji metai Seimo yra paskelbti Sveikatingumo metais. Ar tapsime dėl to bent kiek sveikesni?
Žinoma, kad sveikatos apsaugos kuruojamos sritys šiais laikais yra labiausiai korumpuotos dėl iš medicinos ir farmacijos bendrovių uždirbamų didžiausių pelnų. Europos Sąjungos rinkoje šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei 12 000 pavadinimų vaistų, kai, specialistų nuomone, visoms ligoms gydyti pakanka 200. Taigi naivu tikėtis, kad „Sveikatingumo metai“ yra skirti sergantiesiems, o ne sveikatos srities atstovams veikti palankesnėmis sąlygomis.
Medicinos ir farmacijos įmonės mūsų dienomis neturi nieko bendra su Hipokrato priesaika ir veikia pagal nuožmius savanaudiškumo principus. Kuriami ne tik vaistai, bet ir ligos, kurioms gydyti reikia naujų vaistų, vyksta masinė manipuliacija žmonių sąmone, vaistai kuriami ne ligoms gydyti, o sveikatai palaikyti, nes geriausias klientas – kuo ilgiau gyvenantis amžinas ligonis. Ši pelninga sritis yra didžiausių pasaulio korporacijų rankose ir savo moralumu niekuo nesiskiria nuo narkotikų verslo. Kas gali paneigti, kad tokios gražiai atrodančios kampanijos kaip „kova prieš rūkymą“ nėra gerai apgalvotas verslo žingsnis siekiant nikotino badui pakeisti stipresnių narkotikų badu? Todėl į egocentrizmą orientuotoje visuomenėje ir ateityje galima tikėtis tik dar geriau ir gražiau apgalvotos priklausomybės. Taigi ar yra išeitis?
Turime suprasti, kad mūsų gyvenime nėra jokios kitos tokios griaunančios, destruktyvios jėgos, kaip savanaudiškumas (egoizmas), ir visi destruktyvūs veiksmai kyla iš šios jėgos diktuojamų sprendimų. Taip pat turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, o mes – šios sistemos dalis. Veiksmai, įvykiai – tai tik ledkalnio viršūnė, jau priimtų sprendimų pasekmės, kurios priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšių harmonijos. Kad ir kaip tai atrodytų paradoksalu, visų ligų šaltinis – mūsų visuomeninių ryšių pusiausvyros pažeidimas.
Todėl jokie daliniai sprendimai nepadės, o tik tie, kurie nukreipti į problemos židinį, kuris yra visiems bendras, ir atsakomybė už bendrą organizmo – visos žmonijos – būseną, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir mano asmeninė gerovė, tenka visiems vienoda, kiekvienam pagal individualaus savanaudiškumo laipsnį. Natūralu, kad didesnių norų savininkuose – valdančiųjų klasėje, verslo klasėje – egoizmo pasireiškimą matome ypatingai ryškiai, ko visiškai nepastebime savyje, pavyzdžiui, nesisveikindami su kaimynu.
Ar galime tai sustabdyti, ar galime pakeisti? Taip, galime, bet keisdami ne kitus, o keisdami save, savo aplinką, požiūrį į aplinkinius. Sistema yra integrali ir būtent tai suteikia tokią galimybę. Taisydami savo savanaudiškumą, koks didelis ar mažas jis būtų, taisome visą sistemą. Gal mano veiksmas ir atrodo kaip drugelio sparno mostelėjimas, bet jo sukelta banga nuvilnija per visą sisteminę grandinėlę, pasiekdama net didžiausių egoistų smegenis. Plasnokime!
Vincas Andriušis