Hitlerio knyga „Main kampf“ tapo bestseleriu

Naujai išleista Hitlerio knyga „Main kampf“ muša visus rekordus. Pradžioje buvo planuota išleisti keturis tūkstančius egzempliorių, tačiau greitai buvo parduota 85 tūkstančiai, ir jau planuojamas šeštasis šios knygos tiražas. Leidyklos direktorius pasakė: „Šito mes nesitikėjome!”

Ar tikrai direktoriui tai buvo netikėta, galima tik abejoti. Juk vien tai, kad knyga ilgą laiką buvo uždrausta, ir nebuvo leidžiama nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos, daro jai didžiulę reklamą, ir galima tikėtis  kad bus dar parduoti milijonai šios knygos egzempliorių visame pasaulyje.

Be to, knyga išleista visuotinos krizės metu, kai pasaulis vėl žengia į nacionalizmo, šovinizmo, antisemitizmo, bei visokių kitų „-izmų“  kilpą. Tokiu metu žmonėms reikalinga revoliucinė idėja, kuri žadėtų problemos sprendimą.

Žinoma, tai neapykanta pagrįsta idėja, nes kitos, kuria galima būtų vesti mases pirmyn, ypatingai per krizės laikotarpius, žmonija neturėjo ir iki šiol neturi. Mūsų prigimtinis egoizmas kitos kalbos nesupranta – tik kovą, neapykantą ir priešo sunaikinimą. Be priešo neįmanoma. Per visą žmonijos istoriją mes stebime egoistinio prado raidos svyravimus.

Šitie didėjančios amplitudės svyravimai nesustos tol, kol žmonija nesuvoks, kad tolimesnė nežabojama egoistinės programos raida pražūtinga visiems ir veda prie trečio ir ketvirto pasaulinių karų, kurių naikinamoji galia, skausmo ir kančių stipris neturi istorinio precedento.

Egoizmo raida reikalinga tik tam, kad žmonija anksčiau ar vėliau, pasiekusi didesnę ar mažesnę jo keliamo skausmo ribą, suvoktų gamtos sumanymą – sąmoningai išeiti iš egoistinės programos valdžios, pakylant į jai atvirkštinės programos lygmenį, kur egoistinės valdžios principą „skaldyk ir valdyk“, keičia principas „vienyk ir mylėk“, arba kitaip – „pamilk savo artimą kaip save patį“.  Tada visi turėsime vieną bendrą vidinį priešą – mus valdantį ir skaldantį egoizmą.

Vincas Andriušis

http://www.mintis.info/

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Krizės faktai (3.3.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Tarptautinių konfliktų augimas. Kol kas konfliktai turėjo lokalinį charakterį, tačiau jie greitai gali tapti globalūs. Vienas iš pavojų yra nesustabdoma Azijos ir Afrikos šalių migracija, kuri gali sužadinti naujo fašizmo erą visame pasaulyje.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Krizės faktai (3.2.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Nepažabojama emigracija iš arabų ir Afrikos šalių į Europą. „950 milijonų afrikiečių ir arabų galutinai palaidos Europą iki XXI amžiaus vidurio“, – taip prognozuoja garsus vokiečių sociologas Gunaras Gunnar Heinsohn. Jo skaičiavimais, iki 2050 metų Europą užplūs 950 milijonų arabų ir afrikiečių. Į paskutinę emigracijos į Europą bangą šis mokslininkas siūlo žiūrėti kaip į „karo demografiją“.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Krizės faktai (3.1.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

• Audringas demografinis augimas ir emigracijos grėsmė. Maždaug prieš 5 tūkstančius metų Žemėje gyveno apie 30 milijonų žmonių, 1500 metais gyventojų skaičius jau buvo išaugęs iki 450 milijonų, o 1900 metais pasiekė 1,65 milijardo žmonių. XX amžiuje įvyko tikras demografinis sprogimas: 1996 metais žmonių skaičius pasaulyje pasiekė 7 milijardus. Netgi sumažėjus augimo tempams, iki šio amžiaus vidurio Žemėje gyvens 9–10 milijardų žmonių. Mokslininkai mano, kad nuo žmonių migracijos gresia bado, epidemijų, kruvinų konfliktų pavojus. Kol kas augimas, nors ir netolygiai, tęsiasi: išsivysčiusiose šalyse gimstamumas staigiai sumažėjo, ir populiacija sensta, o besivystančiose šalyse, atvirkščiai, gimstamumo lygis kyla.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.5.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Viename iš paskutiniųjų savo interviu garsus psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung) yra pasakęs: „Mums labiau reikalinga psichologija, žmogaus prigimties supratimas, nes vienintelis esantis pavojus – tai pats žmogus. Jis – didysis pavojus. Mes, kad ir kaip būtų gaila, šito nesuvokiame. Nieko nežinome apie žmogų, žinome apie jį niekingai mažai. Žmogaus psichika turi būti studijuojama todėl, kad mes – viso įmanomo gresiančio blogio šaltinis.“

Todėl pasaulio visuomenės visų pirma turi vienytis per švietimo sistemą naujai mąstančio pasaulio piliečio labui, bendram integralaus pasaulio žmogaus švietimo ir ugdymo modelio ieškojimui ir kūrimui. Susivienijusi pasaulio švietimo sistema turi telkti pastangas žmogaus psichologijos, jo vidinio pasaulio, žmonių tarpusavio ryšio psichologijos tyrimams, rasti būdus suprantamai ir efektyviai tokių tyrimų rezultatus ir išvadas perteikti plačiajai visuomenei. Tai padėtų keisti  individualistinį žmonių požiūrį į pasaulį, savo aplinką ir aplinkinius, ruoštų dirvą žmonių vienijimo, arba integralaus ugdymo metodikos taikymui visoje visuomenėje.

Jeigu pripažinsime, kad visos krizės kyla dėl žmogaus elgesio, kurį lemia jo pasaulio, savo vietos ir paskirties jame suvokimas, požiūris į save, visuomenę, savo santykį su kitais žmonėmis, gyvenimo vertybes ir tikslus, ir kad visa tai lemia švietimo sistema bei žmogaus ugdymas nuo pat mažens, tai krizių, tiesiogiai susijusių su švietimo sistemos krize visame pasaulyje sąrašas bus ilgas:

• Audringas demografinis augimas ir emigracijos grėsmė.
• Nepažabojama emigracija iš arabų ir Afrikos šalių į Europą.
• Tarptautinių konfliktų augimas.
• Atominio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų paplitimas.
• Tarptautinis terorizmas.
• Pasaulinės ekonomikos nestabilumas.
• Ekonomikos kriminalizacija.
• Netolygi ekonominė raida.
• Produktų trūkumas.
• Valstybių krizė.
• Narkomanijos, nusikalstamumo augimas.
• Savižudybių gausėjimas.
• Sveikatos sistemos krizė.
• Depresijos plitimas.
• Globali ekologinė krizė.
• Švietimo sistemos krizė.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.4.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

„Tikrasis mums šiandien mestas iššūkis – klausimas, kaip pakeisti mūsų mąstymo būdą, o ne tik mūsų sistemas, institutus ir mechanizmus. Mums reikalinga vaizduotė, kad suprastume tiek didžiulę perspektyvą, tiek ir to tarpusavyje susijusio pasaulio, kurį sukūrėme, sudėtingumą. <…> Ateitis priklauso dar didesnei globalizacijai, dar stipresnei tautų ir kultūrų tarpusavio sąveikai bei bendradarbiavimui, dar geresniam tarpusavio atsakomybių ir interesų pasiskirstymui. Ko mums šiandien reikia – tai vienybės, pagrįstos mūsų globaliais skirtumais.“ [1]

Vis dėlto tai neatsitiks savaime. Kas gali mus priversti vienytis? Arba bendra nelaimė, arba bendras rūpestis kita karta, savo vaikais, kad jie nepatektų į dar blogesnę situaciją negu mes. Tam turime bendromis jėgomis sukurti ugdymo metodą mūsų vaikams, kuris atitiktų naujų pasaulio realijų keliamus reikalavimus. Tačiau tai negali būti vien teorinis metodas, kurį primestume vaikams, o patys liktume kokie buvę. Todėl turime pradėti nuo savęs, pradėti keistis dėl savo vaikų, rasti ir ištobulinti tarpusavyje pozityvių tarpusavio sąveikų metodą ir tada jau jį taikyti vaikams, patys jį naudodami ir žinodami, kaip jis veikia. Jeigu mes šito nepadarysime, tai kita karta bus dar blogesnė už šią, kaip tai vyko iki šiol.

Taip pat nepasieksime gerų rezultatų sprendimo ieškodami vieni, bandydami keisti švietimo sistemą tik savo šalyje. Kadangi, kaip rodo pavyzdžiai, mes jau gyvename globaliame pasaulyje, kuriame kiekviena krizė, kiekviena problema atsiliepia visai pasaulio visuomenei. Čia veikia vadinamasis „drugelio efektas“ – mažas pasikeitimas bet kuriame pasaulio taške padaro žymiai didesnius pasikeitimus kitoje vietoje ir kitu metu. Todėl ir švietimo sistemoje sprendimas turi būti ieškomas bendras ir visuotinis, bendradarbiaujant su visomis pasaulio šalimis, visų pasaulio šalių švietimo sistemomis. Netgi jeigu rastume tobulą švietimo sistemos modelį savo visuomenėje ir imtume jį taikyti, tai per filmus, internetą, žmonių judėjimą po pasaulį gautume tokią įtaką savo visuomenės mąstymui ir pasaulėžiūrai, kad visos mūsų pastangos nueitų perniek. Juk šiuolaikiniame globaliame pasaulyje nebeįmanoma atsiriboti, kaip Šiaurės Korėjai, nuo viso pasaulio ir jo daromų įtakų, o ir Šiaurės Korėja globalaus pasaulio spaudimo nebeatlaikys.

Mes turime pradėti keisti savo požiūrį į gamtą kaip į vientisą sistemą, kurios dalimi esame, ir savo santykiais atitikti jos harmonijos dėsnius, keisti mūsų santykių psichologiją, egoistinį, individualistinį požiūrį į aplinką keisti į atvirkštinį – integralų, altruistinį. Bet tai galima padaryti tik pažinus save, savo psichologiją, savo vietą ir paskirtį visuomenėje bei pasaulio sistemoje.

[1] – Laitman M., Kozlov A., Uljanov A., Kalčenko K., Ždanko S. Instrukcija po vyžyvaniju v novom mire: počemu vzaimnaja otvetstvennost spasiot nas ot globalnovo krizisa – М.: NF «Institut perspektivnyx isledovanij», 2012. – 200 psl.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Ar fizika gali įrodyti Dievo egzistavimą?

Mitijo  Kaku – garsus fizikas teoretikas, futuristas ir bestselerių autorius,  stygų teorijos pagrindu sukūrė teoriją, kuri įrodo Dievo  egzistavimą. Stygų teorija teigia, kad matoma elementarių dalelių įvairovė – iš tikro yra virpesių būsenos.

Dr. Kaku neabejoja protingo Visatos dizaino faktu, kas labai erzina mokslo visuomenę  – juk jis yra vienas iš garsiausių ir gerbiamų pasaulio fizikų, stygų lauko teorijos bendraautorius. „Aš priėjau išvadą, kad visus mus šiame pasaulyje valdo Aukščiausio proto sukurti dėsniai ir taisyklės“ – pareiškė jis.

Dr. Kaku yra vienas iš „Visko teorijos“, kurią dar pradėjo didysis fizikas A. Einšteinas, kūrimo tęsėju. „Visko teorija“ turi suvienyti keturias fundamentalias Visatos jėgas, pasireiškiančias gravitacinėje, elektromagnetinėje, stipriojoje ir silpnojoje sąveikose. Kaku  požiūriu fizikos esminis tikslas – „rasti lygti, kuri leistų suvienyti visas Visatos jėgas ir pažinti Dievo protą“. Norą rasti tokią formulę gyvenimo pabaigoje buvo pareiškęs ir Einšteinas.

Ontologijos ir pažinimo teorijos profesoriaus, Ph.Dr. Michelio Laitmano teigimu tokia formulė jau seniai surasta ir detaliai aprašyta Biblijoje,  tačiau kurios perskaityti neįmanoma nepasitelkus kabalistų komentarų. Kabalistai, kaip ir mūsų pasaulio mokslininkai remiasi tik metodiniais empirinių tyrimų rezultatais, tačiau tyrimams naudoja ne išorinius prietaisus, o vidinius, ir gautus tyrimo duomenis, rezultatus tiksliai aprašo savo knygose. Fundamentalus kabalistinis  komentaras penkiaknygei yra knyga „Zohar“.

Parengė Vincas Andriušis

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.3.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Anksčiau krizė paliesdavo tik atskiras pasaulio civilizacijas, atskiras visuomenes, atskiras žmogaus veiklos sritis ir tai akivaizdžiai nestabdydavo bendro žmonijos raidos proceso, nepaliesdavo visos pasaulio visuomenės kartu. Ši krizė ypatinga tuo, kad pasaulyje nelikę nė vienos visuomenės, kuri būtų radusi sprendimą ir galėtų būti pavyzdžiu visam likusiam pasauliui. Visus sieja tos pačios problemos, todėl ir sprendimo nebegalime ieškoti atskiroje šeimoje, atskiroje visuomenėje, atskiroje šalyje, atskiroje veiklos srityje. Kaip yra pasakęs George Soros: „Mums reikalinga nauja pasaulinė tvarka. Nauja tvarka – ekonominė, visuomeninė, įstatyminė, bendra šalių ir organizacijų veikla, bendras įstatymų kūrimas. Mes turime pereiti prie bendro pasaulinio veiksmo. Jeigu šito nepadarysime, tai atsidursime prieš bauginančią realybę. Mūsų tarpusavio santykių sistema sugriuvo, o norint sukurti naują sistemą, mums prireiks „visų rankų, esančių mūsų bendro laivo denyje“. Pasaulio ateitis visiškai priklauso nuo mūsų vienybės ir bendrų veiksmų“.

Krizė yra visuotinė, todėl nė vienos problemos negalima išspręsti atskirai ir nė vienos problemos žmonija negalės išspręsti be bendrų pastangų. Kad galima būtų iš esmės spręsti problemą, reikia išsiaiškinti pagrindinę jos priežastį. Juk sakoma: „Teisingos diagnozės nustatymas – jau pusė gydymo“. Žmogus turi suprasti pasaulį, kuriame gyvena, savo vietą ir paskirtį integralioje sistemoje. Apie tai reikia kalbėti žiniasklaidoje, švietimo įstaigose. Mes turime kalbėti apie tai, kad nuo kiekvieno priklauso visų gerovė. Prievarta žmogaus nepakeisi, todėl švietimu pradžioje reikia sužadinti visuomenei norą keistis, o tada jau galėsime ugdyti save ir savo vaikus, kaip įsitraukti į harmoningą gamtos sistemą, kurioje visi turi rūpintis visais.

Juk mes išgyvename santykių krizę, kai „Neapykanta tarp žmonių pasiekė aukščiausią lygį, o bendras būtinas ryšys su gamta liko nepakitęs. Šių dviejų aspektų pasireiškimas iš esmės ir sudaro krizę, nes jų sujungti neįmanoma. Žmogus jau nebegali, kaip anksčiau, numoti ranka ir susikurti kokias nors dirbtines sistemas, atitolinančias problemą. Gamta ima grėsti mūsų egzistavimui, o mes nepajėgūs atsikratyti neapykantos, svetimumo jausmo, kurie vis stipriau ir stipriau atsiskleidžia žmogaus charakteryje.“ [1]

Kitaip sakant, augantis žmonijoje bendrai ir kiekviename atskirai egoizmas jau seniai viršijantis natūralius poreikius, mus skiria ne tik nuo integralios gamtos harmonijos, bet ir vieną nuo kito. Juo labiau šie atsiskyrimai didėja, tuo didesnėmis krizėmis jie pasireiškia. Todėl tai galima pavadinti visuotine santykių krize ir sprendimo reikia būtent ieškoti požiūrio į santykius keitime, o tai yra švietimo sistemos uždavinys.

[1] – Novaja Civilizacija. Meždisciplinarnyj naučno praktičeskij sbornik. – Samara: Izdatelstvo Samarskovo naučnovo centra, 2007. – 352 psl.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.2.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Anksčiau pasaulis nebuvo taip susijęs nei ekonominiais, nei socialiniais, nei politiniais saitais. Pasaulis labiau priminė daugybės tarpusavyje nesusijusių arba mažai susijusių atskirų elementų rinkinį. Tačiau augantis globalių ryšių tinklas taip susaistė mus, kad tapome vienu „mažu kaimu“. Garsus anglų sociologas Anthony Giddens savo knygoje „Išsprūstantis pasaulis“ rašo: „Gerai tai ar blogai, mes stumiami į pasaulinės tvarkos, kurios esmės niekas iki galo nesupranta, o poveikį jaučia kiekvienas, rėmus.“

„Šiandien globalizacija reiškia žymiai daugiau nei vien finansinę tarpusavio priklausomybę. Šiandien esame globaliai susiję visose gyvenimo srityse: mūsų naudojamus kompiuterius ir televizorius (daugeliu atvejų, bet ne be išimčių) gauname iš Kinijos, Taivano, Korėjos. Automobiliai, kuriuos vairuojame, yra surenkami Japonijoje, Europoje ir JAV, o jų dalys gaminamos daugelyje kitų šalių. Drabužiai, kuriuos dėvime, dažniausiai atkeliauja iš Indijos ir Kinijos, o maistas į mūsų šaldytuvus patenka iš viso pasaulio.“[1]

O jeigu pabandytume išnagrinėti visą medžiagų, darbo, transportavimo grandinę, susijusią su bet kurio mūsų gaminiu, kuris patenka į mūsų rankas, kurį vartojame – tai gautume visą pasaulio žemėlapį. Bet tai tik ekonominis pramoninis mūsų integralumo aspektas. Vis labiau susiję tampame ir visose kitose srityse: „Visame pasaulyje žmonės žiūri tuos pačius Holivudo filmus, o anglų kalbą mokosi milijonai. Iš 1,4 milijardo visame pasaulyje angliškai kalbančių žmonių tik 450 milijonų tai yra gimtoji kalba. Vien Kinijoje per metus atsiranda 20 milijonų angliškai kalbančių žmonių“ [1]. Todėl globaliai integraliame pasaulyje negali jau būti nei vieno įvykio, kuris neatsilieptų visiems. Tai tik išoriniai pavyzdžiai, kurie vis ryškiau parodo bendrą pasaulio integralumo charakterį – kad viskas yra bendra ir kiekvienas turi rūpintis visais.

[1] – Michael Laitman, PhD. Self-interest vs. Altruism in the Global Era. How Society can turn Self-interests in to Mutual Benefit 

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/

Integralus visuomenės švietimas ir ugdymas. Visuotinė krizė (2.1.)

Tęsinys. Pradžia 2017 m. sausio 23 d.

Yra priimta manyti, kad ekonominė krizė paralyžiuoja švietimą ir sukelia švietimo krizę. Tačiau yra atvirkščiai, nes būtent žmogaus švietimas ir ugdymas formuoja žmogų, visuomenę, jos požiūrį į gyvenimą, vertybes ir t. t. Juk būtent švietimo sistema ugdo kartą, kuri formuoja aplinką ir švietimo sistemą kitai kartai ugdyti, o pirmosios suformuota aplinka ir jos vertybės – kitos kartos ugdymo pamatas.  Jeigu švietimo sistema sutvarkyta teisingai ir tinkamai ugdo žmogų, žmogaus požiūrį į gyvenimą, save, savo santykį su kitais žmonėmis, tai visuomenėje bus tvarka, santaika, o visos kitos sistemos taip pat veiks sklandžiai.

Krizės žmonijos istorijoje nėra naujas reiškinys. Žmonija yra išgyvenusi jau ne vieną krizę. Kiekviena jų turėjo savo priežastį ir tikslą, jos socialinėje, kultūrinėje, ekonominėje raidoje reikėdavo rasti vis naujus sprendimus. Vienos krizės buvo išsprendžiamos greičiau ir lengviau, kitos sunkiau ir ilgiau, bet sprendimas visada atsirasdavo.

Vis dėlto dabartinė krizė nepanaši nei į vieną buvusią. Pirmą kartą susidūrėme su tokia situacija, kurios pobūdis globalus ir integralus, kuri yra palietusi absoliučiai visas žmogaus veiklos sritis, visas šalis, visuomenes, visus socialinius sluoksnius. Ji yra palietusi kiekvieną žmogų atskirai ir visą žmoniją kartu. Todėl ji vadinama globalia, sistemine ir visuotine.

Vincas Andriušis

Bus daugiau

http://www.mintis.info/