Category Archives: Visuomenė

Komentaras straipsniui DELFI – “Kai gyvenamąją vietą renkiesi pagal partnerio lytį“

Komentaras straipsniui – http://myep.delfi.lt/opinion/kai-gyvenamaja-vieta-renkiesi-pagal-partnerio-lyti.d?id=61828551

Paveikslėlis

Mokslininkai nustatė, kad natūraliai gimusiu gėjumi žmogaus smegenys panašios į moteriškas. Didžioji dauguma pasaulio psichologų pasisako, kad jokia psichoterapija negali padėti tokiam, natūraliai gimusiam žmogui priimti tradicinę orientaciją.

Bet čia nagrinėjama problema visai ne ta ir visiškai nesusijusi su tokio žmogaus teise normaliai gyventi savo gyvenimą. Yra natūraliai gimę homoseksualistai ir įvairiausių judėjimų, tam tikrų klubų, eisenų, kitos reklamos, jos daromos įtakos pagalba paversti homoseksualistais – tai reikia aiškiai atskirti ir nepamiršti, kad antrųjų šioje sparčiai besivystančioje madoje yra vis didesnė dauguma.

Mes žinome, kad aplinkos, aplinkoje daromos reklamos įtaka žmogaus norams, pasirinkimams yra milžiniška ir lemianti. Ne be reikalo uždraudėme alkoholio vartojimą viešose vietose, ir neorganizuojame alkoholikų paradų, nors pats alkoholis nėra uždraustas įstatymo. Tuo niekas nepažeidžia žmogaus teisės ne viešoje vietoje atsikimšti butelį alaus, ar ko nors stipriau.

Čia ta problema, kad tokio tipo eisenos, dar vadinamos paradais (paradas – iškilminga eisena, skirta visuomenės šventėms), jų daroma reklama, pažeidžia tradicinės visuomenės teises, o ypatingai teisę normaliai auklėti savo vaikus, augančią kartą apsaugoti nuo nepageidaujamos aplinkos įtakos.

Kita vertus, čia galima rasti ir kitą problemos pusę pačioje visuomenėje, kurios panosėje, puikiai žinant kad visuomenės dauguma tam nepritartų, savanaudiškais motyvais suinteresuoti asmenys gali suorganizuoti, ar leisti suorganizuoti tokio tipo eitynes. Tai tik parodo, kad nėra pozityvaus ryšio visuomenėje, kurio jėga neleistų tokiems dalykams įvykti. O ten, kur nėra pozityvaus ryšio, miega pozityvios jėgos – laisva terpė visiems nepageidaujamiems, negatyviems reiškiniams – gamta nemėgsta tuštumos.

Todėl svarbiausias mūsų rūpestis turi būti pozityvios integralios visuomenės kūrimas ir tik tokioje visuomenėje visi nepageidaujami reiškiniai išnyks.

http://sportas.delfi.lt/krepsinis/d-lavrinovicius-apie-geju-eitynes-vilniuje-nenoriu-as-keiktis.d?id=61935509#ixzz2a49rsNF6

http://myep.delfi.lt/opinion/kai-gyvenamaja-vieta-renkiesi-pagal-partnerio-lyti.d?id=61828551#ixzz2a48OT0kw

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Komentarai, Visuomenė

Komentaras DELFI straipsniui “JAV homoseksualų legendos sūnėnas: man bus didžiulė garbė žygiuoti su tokiais lietuviais“

Komentaras straipsniui – http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jav-homoseksualu-legendos-sunenas-man-bus-didziule-garbe-zygiuoti-su-tokiais-lietuviais.d?id=61933377

Paveikslėlis

Vienintelis gamtos dėsnis, kuris palieka mums galimybę keistis – yra aplinka, jos įtaka žmogui. Visuomenė turi aiškiai tai suprasti – kokia bus aplinka, kokios vertybės bus reklamuojamos aplinkoje, tokie būsime ir męs, mūsų vaikai, anūkai… 
Nenagrinėsiu čia žmogaus norų pasireiškimo galimų deformacijų, pasakysiu tik vieną dalyką į kurį visuomenė turi atkreipti dėmesį : kokie dalykai gali būti reklamuojami visuomenėje ir kokie ne – yra visuomenės pasirinkimo teisė. 
Todėl sprendžiant galimų homoseksualistų (netradicinės lytinės orientacijos), mazochistų, savižudžių (netradicinė gyvenimo filosofijos orientacijos), kurių klubų taip pat sparčiai daugėja pasaulyje, arba gal net vagių ir recidyvistų (netradicinės profesinės orientacijos) eisenų teisėtumą, reikia žiūrėti ne tik į eisenų organizatorių bei jos dalyvių teises, o ar nepažeidžiamos visuomenės (tradicinės orientacijos), kurioje norima tai daryti teisės. Tai turi būti pagrindinis leidimo ar neleidimo tokiems renginiams vykti kriterijus.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jav-homoseksualu-legendos-sunenas-man-bus-didziule-garbe-zygiuoti-su-tokiais-lietuviais.d?id=61933377

Parašykite komentarą

Filed under Komentarai, Visuomenė

Komentaras skrastas.lt straipsniui “Ponia Vida keičia visuomenę“

Komentaras straipsniui  – http://www.skrastas.lt/?data=2013-07-19&rub=1065924810&id=1374166879

84YdM6yr5g2g9tbMFYzQ

Vincas Andriušis, 2013-07-20 20:02

Džiaugiuosi kad atsiranda politikų, ar buvusių politikų, kurie realiai pamatę ir nusivylę valdžios koridoriuose žaidžiamais žaidimais, kurių finansavimui, palaikymui dirba visa likusi visuomenės dalis, o ne atvirkščiai, kaip deklaruojama ir kaip turėtų būti, nesustoja o ieško atsakymų kodėl tai vyksta, kaip tai atsispindi visuomenėje, kur tai veda ir kaip galima taisyti padėtį. Beje, ne tik ieško bet ir aktyviai savo atradimais, įžvalgomis dalinasi su visuomene. Beveik neabejoju, kad visi ponios Vidos teigiamą žmogaus norą gauti – egoistinę prigimtį – buitiškai suvokia, apibūdindami ją žodžiais “Juk visų pirštai į save riesti“. Problema ta, kad čia ir kovojama, arba čia ir sustojama. Stipresni kovoja, silpnesni sustoja. Bet visų noro gauti prigimtinė užduotis viena – jausti gyvenimo pilnatvę, t.y. maksimaliai mėgautis gyvenimu. Problema tik ta, kad kažkas pasuko rodyklę ne į tą pusę – vyraujanti pasaulio kultūra šaukia, kad tai įmanoma tik “lipant kitiems ant galvų“, t.y. kuo aš esu geresnėje pozicijoje tavo atžvilgiu – tuo man geriau. Ši pozicija tokia akla, fanatiška ir buka, kad jai net nesvarbu kokioje aplinkoje tai įvyks. Tai gerai vaizduoja tos pačios kultūros filmai perliukai, pavyzdžiui “Mad Max“ ir pan: aplinkui gali būti beprotnamiu tapęs atominis šiukšlynas, bet svarbiausia kad jame aš geriausiai daužau snukius, kitaip sakant – sėdžiu ant šiukšlių krūvos viršūnės. Gerai pamąstę visi galime suvokti į kokį absurdą mus veda toks egocenrizmas, ir kad būtent jis yra ne tik emigracijos, bet ir visų kitų mūsų, o kartu visuomenės problemų priežastis. Ši pozicija sūdo ir džiovina mūsų visų gyvenimus. Laikas suvokti, kad gyvenimo pilnatvė yra įmanoma absoliučiai priešingoje kryptyje – mūsų visų tarpusavio ryšių pozityve, integralioje visuomenėje, kurios veikla nukreipta visų bendrai gyvenimo gerovei, integralios – santarvės visuomenės, pozityvios aplinkos kūrimui. Tik tokia visuomenė, tokia aplinka gali brandinti savyje gyvenimo pilnatvei visiems reikalingą nektarą. Ar tai įmanoma, kai “visų pirštai riesti į save“? Taip, nors ir anatomijos nepakeisi, o pirštai liks kokie buvę, bet mastymą pakeisti galima. Reik tik suprasti ir supratus kitiems padėti suvokti, kad jie gaus tai ko nori, bet tik einant integralumo – gamtos prigimties keliu. Nežinau ar ponia Vida buvo gera politikė ir ar iš viso šiame politika vadinamame žaidime galima būti, arba išlikti geru. Džiaugiuosi tuo ką matau dabar – ponios Vidos pozityvia švietėjiška iniciatyva, jos atvira pozicija ir linkiu jai kuo didesnio palaikymo, kuo daugiau gerų ir patikimų bendraminčių ! Tai ateities politika.

http://www.skrastas.lt/?data=2013-07-19&rub=1065924810&id=1374166879

Parašykite komentarą

Filed under Komentarai, Visuomenė

Komentaras DELFI straipsniui “S. Žukas. Ponai, prarandame gabiausius“

Komentaras straipsniui ““S. Žukas. Ponai, prarandame gabiausius“

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/s-zukas-ponai-prarandame-gabiausius.d?id=61711893#ixzz2XXPPFOl9

file55882477_54fa0104

2013-06-28 21:38
Niekam ne paslaptis, kad lietuviai yra ypatingai uždaro būdo, todėl visi depresyūs globalaus pasaulio gyvenimo reiškiniai šioje tautoje reiškiasi ryškiau, negu kitose, bet nereikia pamiršti, kad dabartiniame globaliame pasaulyje jie yra bendri visai žmonijai, nes kitaip tautą galima nuvaryti į dar didesnę depresiją.
Kodėl tokius ir panašius reiškinius vadinu depresyviais? Todėl, kad visų problemų priežastis yra viena – gyvybinės energijos trūkumas, ką ir nurodo pats žodis “depresija“ – žemas spaudimas, spaudimo, gyvybinės jėgos spaudimo trūkumas.
Kaip jis atsiranda ir kodėl didėja?
Kuo stipriau vystosi žmonijos egoizmas ir stumia, atskiria mus vienas nuo kito (o lietuviai, kaip minėjau, iš prigimties jau pakankamai uždaro būdo), o gamtos diktuojamos pasauliui realijos atvirkščiai, reikškiasi kaip vis labiau integralios, tuo mums – individualistams – vis labiau priešingiems gamtos diktuojamiems reikalavimams, gyvenimas kelia vis didesnių problemų visose žmogaus veiklos sferose kartu.
Todėl jokie daliniai sprendimai nepadės: partijų siūlomi gražūs projektai – užsidarys tik pasitarnavę partijų tikslams, skiriamos lėšos – bus išvogtos, pedagoginis dėl gerų rūmų, ar kitų individualistinių priežasčių – sužlugdytas, ir t.t. Jeigu serga visas organizmas, tai ir gydyti reikia jį visą, aišku, tiksliai žinant nuo ko.
Gyvybinė jėga slypi pozityviuose žmonių tarpusavio ryšiuose, santarvėje, kurių formavimui gamta ir duoda, augina egoizmą mumyse, kaip būtiną medžiagą ryšiams megzti, nes bet kokiam procesui reikalinga priešingybė, kaip bet kokiam žaliam gyvam daigui – juoda negyva žemė.
Todėl vienintelis visų problemų sprendimo kelias perprasti gamtos integralumą, jo dėsnius, skatinti visuomenėje integralaus pasaulio suvokimo švietimą, rasti, vystyti ir vykdyti visuomenėje integralių visuomenės santykių ugdymo metodiką, nukreiptą ne į “Aš“, o į “MES“.

Vincas Andriušis

Parašykite komentarą

Filed under Komentarai, Visuomenė

Namai

NamaiFilmas “Namai“ – spauskit ant paveiksliuko

Jeigu po šio filmo peržiūros gyvenu toliau, kaip gyvenau, tai reiškia kad filmo nemačiau. Vadinasi nemačiau, kad mūsų namai tapo „Titaniku“, kuris jau skęsta ir laikas gelbėtis!

Gelbėtis kaip? Mes turime suprasti pagrindinę tokios padėties priežastį – mūsų egoizmą. Ne tą, kuris reiškiasi tarp mūsų ir kalnų ar koralų, tarp mūsų ir pievų bei miškų, tarp mūsų ir gyvūnų, o tą, kuris reiškiasi tarp mūsų – žmonių, ir kad tai yra visos destrukcijos gamtoje židinys.

Mes turime suprasti, kad pasaulis yra integrali sistema, kurioje nėra destrukcijos, išskyrus tą, kuri reiškiasi tik tarp mūsų – žmonių, mūsų tarpusavio santykiuose, mūsų vartotojiškame egoizme, kai mums nesvarbus net ir milijonų likimas, jeigu mano sprendimas, veiksmas žada bent akimirką gerumo man ir kad tokio gerumo akimirka yra kaip liežuvį prilietęs saldus nuodo skonis, vėliau virstantis karčia kančia ir viso organizmo sunaikinimu.

Ir jeigu tai supratęs nuleidžiu rankas, galvodamas, kad esu bejėgis prieš milijardus, prieš pasaulio didybę, vadinasi dar nesuprantu kas yra pasaulio integralumas ir jo didybė. Nesuprantu, jog net menkas mano pozityvus pasikeitimas kitų atžvilgiu  – jau yra gelbėjimosi ratas integralioje sistemoje, užpildantis savo vietą bendrame gelbėjimosi rate.

Vincas Andriušis

Komentarų: 1

Filed under Pasaulis, Visuomenė

Kada tapsime savimi?

Paveikslėlis

Savimi esame visada ir būsime visada – niekas šito neatims, tai neįmanoma, kaip ir neįmanomi du vienodi pirštų antspaudai. Klausimą kelčiau “Kada būsime savo tobulumo viršūnėje?”.

Pažiūrėkime kaip auga vaikai: vystymosi pradžioje jie patys negali pasirūpinti nei savimi, nei kitais – visi turi rūpintis jais. Vėliau jie išmoksta pasirūpinti savimi, o dar vėliau ir kitais, ir kuo geriau išmoksta pasirūpinti kitais – tuo tvirtesnę poziciją užima visuomenėje.

Mūsų vidinio “Aš” raida atrodo panašiai: pradžioje esame patalpinti į visiškai egoistinę poziciją, kuri leidžia rūpintis tik savimi ir dėl to matyti tik kelis procentus tikrovės, nes visa likusioji – paslėpta kituose.  Yra riba, kai žmogaus “Aš” nebetenkina šita ribota pozicija ir spaudžia jį išsiveržti. Tada ateina laikas žmogui rasti kaip savojo “Aš” dėmesį nukreipti nuo savęs į išorę, į ryšį su kitais, gyvenimą kituose, ne savo, o kitų norais. Tokiu būdu, mūsų “Aš” palaipsniui integruojasi į Žmonijos “Mes” ir taip artėjame prie savo tobulojo “Aš”, atverdami vis didesnę ir didesnę dalį realybės, paslėptos mūsų tarpusavio ryšiuose.

Vincas Andriušis

5 Komentaras

Filed under Psichologija, Visuomenė

Komplimento vertė

Ar mes mėgstame komplimentus? Ar patinka juos girdėti, sakyti kitiems? Neabejoju, kad visi džiaugiamės girdėdami apie save gerus dalykus ir nemėgstame negatyvios kritikos. Vis dėlto kartais išgirdę komplimentus jaučiamės nejaukiai. Kodėl? Gali atrodyti, kad jie nenuoširdūs, sakantis komplimentą žmogus pataikauja, vadinasi, iš manęs kažko nori. Gali būti, kad aš pats komplimentų nesakau ir sąmoningai ar nesąmoningai jaučiuosi skolingas juos girdėdamas, o gal baiminuosi, kad pasakęs sulauksiu teigiamos reakcijos ir nemokėsiu į ją atsakyti tuo pačiu…

Bet kuriuo atveju – tai mano intravertiškojo  „Aš“ svyravimai pozityvo, atstovavimo pozityvui fone. Mano savanaudiškas „Aš“ – negatyvas, mano „Aš“, tarnaujantis kitiems, – pozityvas. Jeigu abejoju kitų nuoširdumu, vadinasi, pats sakau komplimentus tik savanaudiškais tikslais. Jeigu bijau likti skolingas girdėdamas ar sakydamas komplimentą – manojo „Aš“ intravertiška pozicija nemato naudos, o vien atstovavimo pozityvui bijo kaip ašarų.

Bet pažvelkime į žmones, kurie moka tai daryti: jie visada spindi, jaučiasi užtikrintai, lengvai bendrauja, yra mėgstami aplinkinių ir t. t. Intravertas ar ekstravertas nėra charakterio bruožas – tai žmogaus valia pasirenkamas gyvenimo būdas.

Nesąmoningą pasirinkimą gali lemti mums duota, o ne pačių pasirinkta aplinka. Tai aplinka, kurioje augome, kuri mus auklėjo, darė įtaką. Sąmoningas pasirinkimas priklauso nuo sąmoningo supratimo ir aplinkos, santykio su aplinka būdo pasirinkimo. Jeigu matome, kad tarnavimas vien savajam „Aš“ mus tik dar labiau atskiria nuo gyvenimo, tai nėra ko tikėtis, kad elgdamiesi taip pat, sulauksime kitokio rezultato – pasaulis toliau niauksis.

Pozityvių santykių su aplinka pasirinkimas – tai savojo „Aš“ išvadavimo iš egoizmo gniaužtų, išvadavimo naujam gyvenimui  pradžia. Net paprastas komplimentų sakymas gali būti šio pasirinkimo aušros pirmieji spinduliai. Kaip peržengti vidinį pasipriešinimą? Ne tik veiksmą, bet ir rezultatą, nukreipti į išorę, nelaukiant jokio atsako? Tada atsakas ateis – keisiuos aš, keisis aplinka.

Vincas Andriušis

2 Komentaras

Filed under Psichologija, Visuomenė