Šardeno filosofija apie susiliejimą su Absoliutu

Paveikslėlis

Pjeras Tejaras de Šardenas (Pierre Teilhard de Chardin, 1881—1955) — prancūzų teologas ir filosofas, jėzuitų dvasininkas, vienas iš noosferos teorijos kūrėjų. Jo sukurta noosferos koncepcija ne tik padarė didžiulę įtaką šiuolaikinio mokslo raidai, bet ir tampa vis aktualesnė dabartinių pasaulinių krizių išryškintos integralumo problemos fone.

Jo teorija yra pagrįsta antikos filosofo Plotino (205—270), kuris laikė save Platono mokiniu, supratimu apie Vienio (nepažinios Pirminės esmės, Absoliutaus gėrio) emanaciją į protą ir pasaulinę Sielą, kuri galiausiai vėl turi transformuotis į Vienį.

Pagal Plotiną, pradžioje Vienis (Absoliutas) išskiria iš savęs pasaulinį Protą, sudarytą iš idėjų pasaulio, po to Protas kildina iš savęs pasaulinę Sielą, kuri susiskaldo į atskiras sielas ir formuoja jutiminį pasaulį. Materija atsiranda kaip žemiausia emanacijos pakopa. Susiskaldžiusios sielos nešiotojai (mes), pasiekę tam tikrą vystymosi pakopą, turi suvokti savo padėties tuštybę ir imti siekti bendrystės kaip susiliejimo su Vieniu priemonės.

P. T. Šardenas teigė, kad žmogui skirta siekti grįžti į Proto, išminties sferą ir galiausiai susilieti su Absoliutu. Evoliucija nesibaigė žmogaus kaip individo sutvėrimu, ji tęsiasi žmonijos vienijimosi, integralumo sferoje, kurioje vis didėjanti individualių funkcijų diferenciacija didina tarpusavio ryšių problematiką, potencialą ir poreikį.

Vincas Andriušis

Reklama

Parašykite komentarą

Filed under Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s